Tačiau 113 šalies viešbučių vienijančios asociacijos vykdomoji direktorė įsitikinusi, kad Vakaruose itin populiari pareigybė sėkmingai prigytų ir Lietuvoje – klientai tai neabejotinai įvertintų.
Rado verslo nišą
Vilnietis Petras Staselis ilgai svarstė, kur panaudoti per dešimt metų viešbučių versle įgytą patirtį ir asmeninius ryšius.
„Viskas gražiai galvoje susidėliojo, kai Barselonos turizmo parodoje man pačiam prireikė pagalbos, o parodos kuratoriai pasiūlė kreiptis į konsjeržą.
Grįžęs į viešbutį „Google” įrašiau „concierge” ir tuoj supratau, kaip susikursiu sau darbo vietą”, – pasakojo 38 metų vyras, prieš pusmetį gavęs verslo liudijimą ir tapęs kone pirmuoju asmeniniu konsjeržu Lietuvoje.
Terminas konsjeržas (Concierge) kilęs iš prancūzų kalbos – Konte Des Cierge, o tai reiškia žvakių saugotojas. Senovėje tai būdavo žmogus, kilmingų asmenų namuose atlikdavęs tarno pareigas, o viduramžiais vykdęs net karaliaus teisinius pavedimus.
Šiandien konsjeržas – pagalbininkas, kuris padeda žmonėms sutaupyti laiką, atlikdamas už juos įvairiausius darbus.
P.Staseliui dabar galima skambinti bet kada. Jis padės persikraustyti ar apsipirkti, rezervuos vietas restorane, atsiims drabužius iš valyklos, nuveš ir parveš vaikus iš mokyklos, nupirks bilietus į krepšinio varžybas arba surengs pobūvį ar palydės į naktinį klubą.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, konsjeržų veikla priskiriama klasei „Kita niekur nepriskirta asmenų aptarnavimo veikla”, todėl nėra galimybių sužinoti, kiek asmenų Lietuvoje užsiima būtent šiuo darbu. E.Dilienė girdėjo, kad vienas vyras Vilniuje tuo verčiasi.
O P.Staselis neslepia, kad anksčiau negu jis Vilniuje tuo pradėjo verstis jo kolega.
Svarbiausia – patikimumas
– Įdomu, kokia buvo jūsų darbo pradžia – viešbučių registratūrose palikdavote savo vizitines korteles, o gal oro uoste svečių laukdavote iškėlęs lentelę su užrašu „concierge”?
– Pirmiausia užsiėmiau reklama, kelis mėnesius siūliau savo paslaugas draugams, kolegoms, pažįstamiems.
Aiškinau, kuo dabar užsiimsiu, kas tas konsjeržas ir kuo jis gali būti naudingas namų ūkiui, turistų grupei ar verslo partneriams.
Svarbiausia, ką turėjau per tuos mėnesius padaryti, – pasėti pasitikėjimo savimi grūdą. Mat patikimumas – svarbiausia konsjeržo savybė.
Įprasta reklama – skelbimai laikraštyje ar internete niekaip nebūtų suveikę. Pirmuosius užsakymus gavau tik su draugų rekomendacijomis. O dabar jau žmonės man patiki savo vaikus ar namų raktus.
– Dirbate ir aukle. Vadinasi, paslaugas teikiate ne tik užsieniečiams?
– Užsieniečiai sudaro 70 proc. mūsų klientų, likę – lietuviai. Dviese su kolege esame pasidaliję darbais – aš labiau dirbu su į Lietuvą atvykstančiais svečiais, o ji labiau rūpinasi namų ūkiais. Pavyzdžiui, kai vasarą žmonės išvažiuoja atostogauti, mums palieka raktus ir lapą su darbų sąrašu. Paprastai šeimininkai prašo prižiūrėti augalus, pasirūpinti augintiniais. Tenka ir žolę nupjauti ir gėles persodinti. Visus darbus – kuriuos mokame – atliekame patys. Tačiau jei sugenda buitinės technikos prietaisai ar suserga šuo, žinoma, surandame specialistą.
– Negaliu patikėti, kad sugedus dulkių siurbliui lietuvis ieško ne meistro, o konsjeržo telefono.
– Paprastai konsjeržui neskambinama, kai sugenda dulkių siurblys. Konsjeržo vizitinė kortelė visada padėta matomoje vietoje prie telefono ar kišenėje. Esu tarsi greitoji pagalba visais gyvenimo atvejais.
Juk ne taip lengva rasti gerą meistrą – internete galybė telefonų, bet kuris geriausias? O mano sąraše – tik pačių geriausių telefono numeriai. Kadangi man patikima atlikti vieną ar kitą darbą, o nuo jo kokybės priklauso ir mano reputacija.
Prašo ir palydovių, ir kas rytą – laikraščio
– Esate pats sau darbdavys, jūsų biuras – jūsų namai. Kaip atrodo konsjeržo darbo diena?
– Kai nėra užsakymų, rūpinuosi namais ir šeima. Bet laisvų dienų mažėja, ir jau šį pavasarį – neabejoju – dviese nebespėsime suktis. Teks samdyti pagalbininkų.
Tarkime, ką veikiau šiandien? Ryte vienos kompanijos biure turėjau nupirkti ir pakeisti lemputes. Vakare važiuosiu pasitikti svečių į Vilniaus oro uostą, o jau rytoj anksti ryte turiu būti Klaipėdoje ir iš ten lydėsiu žmones į Kaliningradą, ten praleisiu porą dienų.
Jau pasidomėjau, į kurį restoraną nuvežti svečius, tad labai nustebau, kad Kaliningrade yra lietuvių, kinų patiekalų restoranų, bet rusiško – ne.
– Nuo viduramžių konsjeržai asocijuojasi su asmeniu, iš kurio tikimasi gauti tai, kas neįmanoma. Ar per pusmetį klientai jus nustebino savo neįprastais pageidavimais?
– Matyt, keisčiausias užsakymas per pusmetį – kas rytą į viešbutį britui pristatyti laikraštį. Jis prisipažino esąs priklausomas nuo laikraščio, tad teko rasti Vilniuje vietą, kur parduodamas „International Herald Tibune”. Beje, sostinėje yra vos kelios vietos, kur prekiaujama angliškais laikraščiais, kurie Lietuvą pasiekia vidurdienį. Vis dėlto ir šiame versle galioja tam tikros moralės ir etikos taisyklės – kartą buvau paprašytas atvykusiam verslininkui surasti palydovę, kuri viešnagės metu jam teiktų kūniškus malonumus. Mandagiai paaiškinau, kad tokių paslaugų neteikiu. Nedarau nieko, kas nelegalu. Beje, neseniai kitas svečias po trijų kartu praleistų darbo dienų nustebino man pasiūlęs darbą – atstovauti jo kompanijai Lietuvoje. Atsisakiau, nes jau buvau pradėjęs tikėti savo verslo sėkme.
Draugai naudojasi patikrintais meistrais
– Atlyginimą pats sau mokate. Ar jau galite išlaikyti savo trijų asmenų šeimą?
– Savo šeimai duonai uždirbu, sviestui šiek tiek trūksta. Mūsų paslaugų kainos skaičiuojamos pagal paslaugai atlikti reikalingą laiką, todėl kiek dirbi, tiek ir turi. Standartinė paslaugos kaina – 50 litų už valandą, tačiau ji gali išaugti kelis kartus, jei ką nors tenka atlikti skubiai ar ne darbo valandomis. Į kainą įskaičiuotas valandos trukmės darbas ir 15 km važiavimas automobiliu nuo kliento buvimo vietos. Su klientais galime susikalbėti penkiomis kalbomis.
– Ar bičiuliai naudojasi jūsų duomenų baze? Juk žinote, kas geriausiai remontuoja automobilius, kurie taksi švarūs, kur skaniausiai Vilniuje maitinama, kuriuose salonuose prekiaujama šviežiausiomis gėlėmis ir iš kurių valyklų pasiimami švariausi drabužiai.
– Žinoma.
Turtuoliams – tarnas, vidutiniokams – bičiulis
Paulius Jurkevičius
LR korespondentas Romoje ir Vatikane
Kuo skiriasi vienintelis Europos septynių žvaigždučių viešbutis – Milano „Town House Hotel” nuo daugybės kitų prabangių šio miesto viešbučių?
Atsakymas paprastas: „Town House Hotel” savo svečius lepina ne tiek prabanga kambariuose (kaina – 4000 eurų už naktį), kiek nepriekaištinga konsjeržo tarnyba. Kiekvienas šio viešbučio klientas gauna asmeninį konsjeržą – pagalbininką, kuris rūpinasi svečio viešnage Milane.
Reikia parūpinti bilietą į legendinį teatrą „La Scala”? Konsjeržas šį dalyką sutvarkys. Reikia rasti staliuką „Bvlgari” viešbučio kavinėje, kuri amžinai apgulta klientų? Konsjeržas vietą ras. Neaišku, kokį vyną užsisakyti restorane? Konsjeržas patars geriau už someljė.
Milano „Town House Hotel” konsjeržai – ne šiaip pirkinių krepšio nešiotojai ar paslaugūs palydovai. Tai išsilavinę specialistai, mokantys kelias užsienio kalbas, puikiai pažįstantys miesto kultūrinį gyvenimą, išmanantys naujausias mados tendencijas, gastronomines tradicijas.
Prabangaus viešbučio konsjeržai tarnauja turtingiems ir labai turtingiems klientams. O štai didžiųjų miestų daugiabučiuose dirbantys konsjeržai – ištikimi kasdienybės bičiuliai visiems, nesvarbu, kokios pajamos. Tiesa, Italijoje jie vadinami „portiere” – durininkais. Tačiau jų pareigos – ne tiek atidaryti ar uždaryti daugiabučio duris, kiek bendrauti su jo gyventojais.
Italų konsjeržas gerai pažįsta visus namo gyventojus, žino jų poreikius ir problemas. Jis atlieka smulkius pavedimus – rytą atneša prie durų šviežio pieno arba dienraštį. Iškviečia santechnikos specialistą arba elektriką. Įspėja, kad policija domisi ne vietoje paliktu namo gyventojo automobiliu. Vasarą, kai didieji miestai ištuštėja, konsjeržai laisto gyventojų gėles, vėdina kambarius.
Tačiau bene svarbiausia itališko konsjeržo misija – sutaikyti susipykusius kaimynus, rasti paguodos žodį sergantiems, sudrausti vaikus.
Konsjeržui algą moka daugiabučio bendrija. Ji paprastai nebūna didelė – 500–1300 eurų. Tačiau paslaugus ir besišypsantis konsjeržas gauna nemažai arbatpinigių.
Grįžusius į namus pasitinka šypsena
Rita Stankevičiūtė
LR korespondentė Vašingtone
„Sveiki, geros jums dienos”, – pasisveikina malonaus veido Ray kaskart sugrįžus į namus paprastame daugiabutyje JAV sostinėje. Amerikoje nebūtina gyventi prabangiame name, kad jame dirbtų konsjeržai, kurie rūpinasi buitimi ir šnekučiuojasi su gyventojais.
Amerikoje konsjeržai nėra tiesiog sargai prie durų, kurie stebi saugos kamerų transliuojamus vaizdus ekranuose ir tingi pakelti akis į lankytojus, o taip dažnai būna Vilniaus pastatuose, kuriuose yra apsaugininkai.
Konsjeržai – pastato veidas. Jie pasitinka ir išlydi kiekvieną atėjusį. Jei kas nors sugedo tavo bute, paskambini konsjeržui, ir jis tuo pasirūpins. Gavai siuntinį, konsjeržas jį priims iš paštininko ir padės į tau skirtą lentyną, kol ateisi pasiimti.
Konsjeržas padės išsikviesti taksi, įleis į pastatą maisto į namus išvežiotojus ir tavo svečius.
Užtenka perspėti, kad šiandien pakvietei draugų vakarienės, ir jie bus pasitikti prie savotiškos registratūros ir palydėti tavo buto link. Ir taip – visą parą.
„Jei kurį nors namo gyventoją kamuoja bloga nuotaika ir jam norisi išsikalbėti, kartais penkiolikai minučių tampi jo psichoterapeutu – tai šiek tiek primena pokalbį su barmenu, tik be gėrimų ir prie baro sėdinčių gražių merginų”, – juokavo viename Vašingtono gyvenamajame name dirbantis Lucas ir pridūrė, kad konsjeržas yra tiesiog viso mėšlo tvarkytojas, kuriam prie drabužio prisegta kortelė su pavarde.
Gyvenamuosiuose namuose dirbančių konsjeržų atlyginimas priklauso nuo JAV miesto ir namo, tad labai skirtingas. Pavyzdžiui, prabangesniame name Vašingtone už valandą konsjeržai gauna apie 15–18 dolerių, o, tarkime, Bafale, už tą patį darbą mokama tik 9–11 dolerių už valandą.
Pastaraisiais metais JAV itin populiarėja ir asmeniniai konsjeržai. Dėl užimtumo, ilgų darbo valandų ir tiesiog patogumo labiau pasiturintys amerikiečiai mielai naudojasi konsjeržų paslaugomis. „Pasakyk, ko reikia, ir gausi” – tokia yra šios industrijos mantra. Paskambink į konsjeržų įmonę, ir ji tau padės persikraustyti, apsipirkti, pasirūpinti Kalėdų dovanomis, rezervuos vietas restorane, paims drabužius iš valyklos ir nupirks bilietus į krepšinį. Tokios paslaugos itin populiarėja ir ligoninėse. Pacientams užtenka paskambinti konsjeržui, esančiam pirmajame aukšte, ir bus parūpintas transportas grįžti namo ar užsakyta prabangi vakarienė palatoje.
