Medicinos turizmas Lietuvoje vilioja kainomis ir rusų kalba

Medicinos turizmas net 50 pasaulio šalių egzistuoja kaip prioritetinė ir pelninga ūkio šaka. Tokia turizmo atmaina naudojasi sveikatos sutrikimus turintys užsienio šalių piliečiai ir vyksta į tas šalis, kuriose medicinos paslaugų kainos ir kokybės santykis atitinka jų poreikius. Pasak medicinos centro „Kardiolita“ generalinio direktoriaus Dariaus Jonučio, užsienio šalių turistai iš rytų į Lietuvą gydytis atvyksta dėl gerokai mažesnių kainų, vakarietiškos kokybės ir dar neišnykusio posovietinio mentaliteto.

Daugiau nuotraukų (1)

Šarūnas Meškys

Jul 3, 2012, 3:56 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 11:50 AM

„Jei pacientai nenori gydytis savo šalyje, medikai siūlo rinktis Lietuvą, Vokietiją ar Izraelį. Tačiau atsižvelgę į kainas ir kalbos barjerą, Rusijos ir Ukrainos piliečiai vyksta gydytis į Lietuvą, kur susikalbės savo kalba ir bus suprasti“, - sakė D. Jonutis.

Rusai krauna pelną

Kaip sakė D. Jonutis, beveik pusė įmonės klientų sudaro Rusijos piliečiai iš Kaliningrado srities. „Žmonės, atvykstantys iš kaimyninės Rusijos, sudaro 40 proc. visų klientų. Toks skaičius yra ypač reikšmingas medicinos klinikai. Per vienerius metus, medicinos turistai iš rytų šalių sudarė apyvartą, kuri siekė virš 8 mln. Lt”, - apie medicinos turizmo svarbą Lietuvai kalbėjo D. Jonutis.

Anot Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (LPSPĮA) prezidento Laimučio Paškevičiaus, nors į mūsų šalį atvykstančių gydytis užsieniečių kasmet vis daugiau,kol kas jų dar ne tiek, kiek galėtų priimti Lietuvos klinikos.

Pasak L. Paškevičiaus, Lietuva dar negali pasigirti gausiu būriu medicinos turistų nes, trūksta aiškios supaprastintos Šengeno vizų išdavimo tvarkos artimiausiems kaimynams ir buvusios Sovietų Sąjungos pietinių respublikų gyventojams.

Padeda sutvarkyti dokumentus

Medikai siekia, kad medicinos ir sveikatinimosi turistams būtų išduodamos trijų rūšių vizos. Labai skubi būtų parengiama per 1 dieną ir ji būtų skirta tiems, kuriems reikia operacijos. Skubi būtų išduodama per 1–3 dienas. O tie, kurie vyksta plastinių operacijų, galėtų palaukti – tiek, kiek laukia kiti turistai.

Tačiau medicinos centro generalinis direktoriaus D. Jonutis, prieštarauja ir teigia, jog turistai iš užsienio šalių nė karto nėra susidūrę su vizų išdavimo problemomis: „Užsienio pacientai į Lietuvą atvyksta planinėms, iš anksto suplanuotoms operacijoms ar kitoms medicininėms procedūroms atlikti.

Medicinos įstaiga, kuri kuruoja į ją besikreipiantį pacientą, informuoja apie reikiamus dokumentus ir paraiškas, kurias turi susitvarkyti prieš vykdamas į Lietuvą. Dar nė karto nėra tekę girdėti skundų, jog kilo problemų dėl vizos išdavimo“, - sakė D. Jonutis.

Vizų lengvatos - nereikalingos

Kaip teigė D. Jonutis, kadangi gydytis į Lietuvą užsienio piliečiai vyksta iš anksto susiplanavę išvykimo datą ir kelionės trukmę, tad vizų išdavimo sistemai jokių pakeitimų daryti nereikėtų: „Niekam nereikia skubos tvarka išduodamų Šengeno vizų. Vien tam, kad žmogus atvažiuotų gydytis. Jei tai yra skubus incidentas ir žmogų reikia pervežti į kitą šalį per vieną dieną, tam yra numatyti vadinamieji „žalieji koridoriai“ - vizų išdavimo tvarkoje numatytos išimtys, - aiškino privačios klinikos direktorius D. Jonutis.

Rusijos piliečiui Šengeno vizą gauti užtrunka nuo 2 iki 5 darbo dienų skubos tvarka, o per 9 – įprasta tvarka, sakė D. Jonutis. Anot jo, užsienio šalių piliečiai prieš vykdami daryti operaciją į Lietuvą, tyrimus dažniausiai atlieka savo šalyje.

Tokie priešoperaciniai tyrimai gali užtrukti ir ilgiau nei savaitę, tad lengvatinis ir skubotas vizų išdavimas užsienio piliečiams, Lietuvai naudos neatneš: „Tokie vizų išdavimo pakeitimai nieko gero Lietuvai neduos. Juk medicininis turizmas nėra paprastas turizmas. Tikrai nėra taip, kad atsikėliau ryte ir sugalvojau, kad važiuosiu šiandien gydytis. Tad kam pacientui reikalinga viza per vieną dieną?“, - svarstė D. Jonutis.

Palankios kainos vilioja į Lietuvą

Pasak D. Jonučio, Sankt Peterburge ar Maskvoje bendras sveikatos būklės patikrinimas kainuoja net iki 10 kartų brangiau, o chirurgijos procedūros pigesnės 2-3 kartus. “Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos gyventojams važiuoti į Lietuvą yra geriau ir dėl paslaugų kainų, ir dėl atstumo, ir dėl paslaugų kokybės“, - sakė D. Jonutis.

Medicinos centro „Kardiolita“ generalinis direktoriaus duomenimis, užsienio šalių piliečiai į Lietuvą dažniausiai vyksta dėl širdies operacijų, sąnarių protezavimo, ginekologinių bei urologinių ligų gydymo, akių chirurgijos ar odontologinių procedūrų, bei pasitikrinti bendrąją sveikatos būklę ar tobulinti savo kūną pas plastikos chirurgus.

Anot D. Jonučio, organų transplantacijos procedūros užsienio šalių piliečiams Lietuvoje kol kas nebuvo atliktos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.