Bendradarbiavimo sutartis tarp Uosto direkcijos ir bendrovės „Klaipėdos nafta“ turėjo būti pasirašyta iki balandžio 1 dienos, tačiau pasak Uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo, pirmąjį sutarties variantą „Klaipėdos nafta“ pateikė tik po daugiau nei trijų savaičių – balandžio 24-ąją. Anksčiau pateikti sutarties variantai numatė, kad Uosto direkcija turės apmokėti 6,5 mln. litų vertės „Klaipėdos naftos“ samdytų konsultantų paslaugas rengiant kai kuriuos dokumentus. „Kaip mes galime suteikti „Klaipėdos naftai“ neatšaukiamus įgaliojimus, pagal kuriuos bendrovė turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, pasirašyti bet kokius dokumentus, kurie reikalingi tam, kad būtų pastatytas terminalas? Tai nuvestų prie to, kad mes turėtume apmokėti ir galbūt atsirasiančius papildomus pirso statybos darbus, kurių vertė siektų, tarkime, šimtą milijonų litų. Mes negalime su tuo sutikti, todėl ir nepasirašėme“, - aiškino E. Gentvilas.
Be to, kai kurie pasiūlytos bendradarbiavimo sutarties punktai prieštarauja birželio 12 dieną priimtam suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SKGD) įstatymui. Kas turi finansuoti prieplaukos, prie kurios bus švartuojamas terminalo laivas-saugykla, palikta spręsti Vyriausybei. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus komandos užduotis – rasti išeitį iš atsiradusios painiavos tarp kelių teisės aktų, taip pat numatyti, kaip Uosto direkcijai bus kompensuotos į terminalo reikmėms skirtų įrenginių statybą investuotos lėšos.
Uosto direkcija jau atlieka uosto vidaus kanalo valymo ir gilinimo darbus, taip pat sutinka finansuoti įlaidinės sienutės, kuria turi būti sutvirtintas Kiaulės nugaros salos povandeninis šlaitas, įrengimą. Neseniai paaiškėjo, jog tam, kad į uostą galėtų saugiai įplaukti gamtines dujas gabensiantys milžiniški tanklaiviai, prireiks praplatinti ir išorės kanalą – nuo dabar esančio 150 metrų iki 250 metrų ilgio. Tam gali prireikti iš naujo suformuoti molus, iškasti didelį kiekį grunto. Iš kokių lėšų bus finansuojami šie būsimi darbai ir kiek pinigų prireiks, kol kas nėra aišku.
