Farmacijos bendrovė „GlaxoSmithKline” (GSK), pastaruosius kelerius metus buvusi JAV teisės institucijų taikinys, sulaukė nuosprendžio ir sutiko sumokėti 8,21 mlrd. baudą už tai, kad pažeidė įstatymus, susijusius su sveikatos apsauga.
Tai – didžiausia bauda per JAV istoriją, sumokėta už sukčiavimą medicinos srityje.
Lietuvoje GSK kompanija taip pat yra registravusi visus vaistus, kurie pakliuvo į JAV teisėsaugininkų akiratį.
Vaistus skyrė be leidimo
JAV teisės departamento teigimu, GSK, pažeisdama įstatymus, platino dešimt preparatų, kuriuos Jungtinėse Valstijose ne vienus metus vartojo milijonai žmonių.
Kaip rašoma nuosprendyje, pora GSK gaminamų antidepresantų – „Paxil” ir „Wellbutrin” – ligoniams buvo skiriama, nors jie pacientams netiko.
Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad vieni šių vaistų ketverius metus buvo skiriami vaikams, nors tam kompanija neturėjo privalomos amerikiečių suteikiamos licencijos.
Kitu preparatu buvo gydoma ne tik depresija, bet ir priklausomybės ligos ar net nutukimas.
Dangstė šalutinį poveikį
Dėmė ant kompanijos krito ir dėl to, kad ji, anot JAV prokurorų, kone septynerius metus slėpė tai, kad cukriniam diabetui gydyti naudojamas preparatas „Avandia” yra nesaugus.
Šį preparatą, kaip ir jo analogus, 2010 metais Europoje platinti uždraudė Europos vaistų agentūra. Jis buvo uždraustas ir JAV, gavus duomenų, jog vaistai didina širdies infarkto ar širdies nepakankamumo riziką.
Skelbiama ir apie kompanijos nusikalstamą veiklą – medikų papirkinėjimą, kad jie išrašytų šio gamintojo vaistų astmai ir genitalijų pūslelinei gydyti.
Pasak tyrime apklaustų GSK medicinos atstovų, jie buvo spaudžiami didinti vaistų pardavimą bet kokia kaina. Todėl duodavo medikams pinigų arba sumokėdavo už įvairias paslaugas.
Mokosi iš klaidų
JAV teisės departamento GSK skirta bauda – didžiausia farmacijos istorijoje, bet ne vienintelė. Šiemet gegužę 700 mln. JAV dolerių (1,9 mln. litų) baudą užsidirbo farmacijos kompanija „Abbot Laboratories” už klaidinamą vaistų, skiriamų epilepsijai gydyti, reklamą.
Farmacijos įmonės ne tik turės sumokėti baudą, bet ir atlyginti mokesčių mokėtojams padarytą žalą, mat visi šie vaistai buvo kompensuojami.
Pasak „GlaxoSmithKline Lietuva” vadovo Kęstučio Čereškos, bauda Didžiosios Britanijos farmacijos kompanijai GSK skirta už neteisėtus rinkodaros veiksmus, kurie buvo padaryti 1990–2003 metais.
„GlaxoSmithKline Lietuva” yra antrinė britų bendrovės įmonė.
„Kompanija nuo pat tyrimo pradžios, 2004-ųjų, iki šiol bendradarbiavo su tyrimo institucijomis, sutiko pasirašyti susitarimą su JAV vyriausybe ir sumokėti 3 mlrd. dolerių baudos”, – aiškino K.Čereška.
Spragos – neužkamšytos
Lietuvos farmacijos rinkos dalyviai seniai perprato taisykles, pagal kurias bandoma padidinti vaistų pardavimą. Lietuvos medikai su šeimomis vis dar vežiojami po turistines keliones, o tų kelionių geografija plečiasi.
Tačiau ir legaliai medikams už darbą mokami pinigai tampa abejotinu atlygiu. Mat dažnai farmacijos įmonės sumoka jiems už paskaitas, kurios iš tikrųjų net nėra skaitomos.
Pavyzdžiui, būta atvejų, kai farmacijos įmonės sudaro keleto mėnesių sutartį su medikais lektoriais ir sumoka jiems realiai ne už paskaitas, bet už išrašytų receptų skaičių.
Nėra skaidrumo ir vaistų klinikinių tyrimų sistemoje. Sutartys dėl tyrimų sudaromos ne su gydymo įstaigomis, kuriose jie atliekami, bet su pačiais medikais. Per metus atlygis už tokį darbą gydytojui siekia dešimtis tūkstančių litų.
Medikų sąžinė – teisėsaugos reikalas
Gintautas Barcys
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas
„Vaistus skiria gydytojai. Ar jie sąžiningai tai daro? Atsakyti į šį klausimą nėra paprasta. Juk ir JAV tyrimas truko 12 metų.
Savo ruožtu mūsų tarnyba atliko keletą tyrimų, turėdama informacijos, kad farmacijos įmonės galbūt papirkinėjo medikus turistinėmis kelionėmis ir, tikėtina, pažeidė etiką.
Tačiau neturime galimybių atlikti operatyvių tyrimų. Todėl surinktus duomenis perdavėme teisėsaugos institucijoms. Jos tyrimų dar nebaigė, nes įrodyti papirkinėjimo faktą labai sudėtinga.
Jei medikai paperkami kitokiais būdais – už paskaitas sumokamas neproporcingai didelis honoraras arba didelis atlygis už klinikinius tyrimus, turi įsikišti teisėsaugos institucijos.”
