Jau antrą savaitę paukštyne vyksta T. Barščio vištų išgabenimo į skerdyklas operacija. Ekspeditoriai rankomis gaudo vištas iš fermų, deda jas į dėžes, šios kraunamos į sunkvežimius. Viename sunkvežimyje telpa 8 tūkst. 100 paukščių. Per dieną, keliais reisais, iš Vievio paukštyno išgabenama 25 tūkst. nuo gentainių atskirtų dedeklių.
Nors patalpos, kuriose laikomos ir šeriamos vištos kuopiamos nuo mėšlo, smarvė yra nepakeliama. Fotografas ryžosi didvyriškam žingsniui, pabandė įlįsti į patalpą, kuriose darbininkai gaudo vištas. Žengęs tik žingsnį, išbėgo užsiėmęs nosį.
Kaip tokioje aplinkoje žmonės gali dirbti – mįslė. Vištų mėšlo kvapo aštrumas nepalyginamas net su kiaulių srutomis, kurios irgi ne „Chanel 5” aromatas.
Į dėžes supakuotos vištos neatrodė patiriančios stresą - atrodė susitaikiusios su likimu (jei tik vištos apskritai mąsto apie likimą). Taigi, gyvūnų teisės lyg ir nepažeistos.
Bet iškilo grėsmė, kad masinė vištų deportacija turės būti vykdoma kosminiu greičiu. Nežinia, ar patirs stresą paukščiai, bet šio biologinio turto savininkas T. Barštys įtampą jau patiria.
Per 14 dienų turi išvežti 500 tūkst. vištų
Vievio paukštyno bankroto administratorė „Valeksa“ iš „Kauno grūdai“ (KG) prašo atlyginti 10 mln. litų žalą, kurią paukštynas patyrė dėl esą nenaudingos bendradarbiavimo sutarties su KG. Atsižvelgdamas į ieškinį, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius pritaikė laikinąsias ieškinio apsaugos priemones ir areštavo 10 mln. litų KG vertės turtą.
Teismo sprendimu, buvęs įmonės savininkas, KG vadovas T. Barštys privalo per 14 dienų išsivežti likusias 500 tūkst. vištų iš bankrutuojančio paukštyno.
Iš didžiausiame Lietuvos paukštyne laikomų 890 tūkst. dedeklių vištų 190 tūkst. priklauso Vievio įmonei, kurios pagrindinius kreditorinius įsipareigojimus įsigijo V. Matijošaičio „Vičiūnų“ grupė. Likusi, didžiausia dedeklių dalis (apie 700 tūkst.), priklauso buvusiam savininkui T. Barščiui, kurio kreditorines teises užginčijo teismas.
Tokia atskirtis lėmė skirtingą paukštyno vištų likimą: vienos ramiai baigs savo 500 dienų maratoną spartuolišką kiaušinių dėjimo maratoną Vievyje dienas. Bet T. Barščio vištos šiuo metu pakuojamos į dėžes, vežamos į KG saugyklas. Kitos, baigiančios savo vaisingumo amžių, keliauja į skerdyklas Lenkijoje.
Masinės vištų skerdynės nereiškia, kad Lietuvoje atpigs vištiena – T. Barštys sakė, kad senų dedeklių mėsa tinka tik sultiniams virti. Su tokia išvada nesutinka paukštyno bankroto administratoriaus „Valeksa“ direktorius Stasys Poškus. Jo nuomone, skirtingai nuo augimą skatinančiais papildais išaugintų broilerių, dedeklių mėsa yra sveikesnė. Dedeklės gauna daug vitaminų, o cheminiu būdu jos nešeriamos.
Bet kuriuo atveju lietuvių stalo masinių sparnuočių skerdynių aukų mėsa nepasieks, nes į amžinosios lesyklos plotus jos bus palydėtos Lenkijoje.
Neįmanoma misija
Dar vienas kirtis KG – įmonė įpareigota jiems priklausančias vištas iš paukštyno pasiimti per 14 dienų, antraip jos bus areštuotos ir parduotos antstolio nustatyta tvarka.
Iki ketvirtadienio iš Vievio paukštyno buvo išvežta apie 200 tūkst. KG vištų. Vežėjai ir dabar dirba visu pajėgumu, bet išgabenti likusius 500 tūkst. sparnuočių per dvi savaites – misija neįmanoma. Mažiausiai reikia 25 dienų.
KG teigia, jog fiziškai neįvykdomi reikalavimai pateikiami, siekiant sudaryti sąlygas „Vičiūnų“ grupei užvaldyti 12 mln. vertės T. Barščio įmonės biologinio turto (vištų).
„Iki rudens visas vištas išsivežtume, nes tai milžiniškas ir sudėtingas darbas. Tačiau per dvi savaites tai niekaip neįgyvendinamas uždavinys ir tai turėtų būti suprantama net niekuomet paukštyne nebuvusiems žmonėms“, – teigė T.Barštys.
KG atstovai patvirtino ketinantys skųsti teismo sprendimą ir prašys netaikyti apribojimų vištoms dedeklėms bei suteikti protingą terminą vištoms išvežti.
Bankroto schema
Vištų drama užsimezgė praėjusių metų balandį, kai KG Vievio paukštyno akcijų nupirko už 1 litą, o jau gegužės mėnesį Viena Latvijos įmonė (susijusi su KG) pareikalavo didžiausiam Lietuvoje kiaušinių tiekėjui iškelti bankroto bylą.
KG skelbė, kad veikia 54 proc. Vievio paukštyno akcijų dalį valdančių akcininkų vardu. Didžiausias kreditorius bankas „Swedbank” šiemet vasarį pateikė pasiūlymą išpirkti 23 mln. litų vertės jo reikalavimą Vievio paukštynui.
Pasiūlymu susidomėjo „Vičiūnų” grupė, kuri iš viso išpirko 54 proc. Vievio paukštyno kreditorinių reikalavimų.
Paskutinę akimirką KG didžiausiam kreditoriui „Swedbank” pervedė 23 mln. litų, tačiau bankas pasinaudojo numatyta išlyga ir pasirinko „Vičiūnų” grupės pasiūlymą. Tokiu būdu V. Matijošaičio įmonių grupė tapo pagrindiniu Vievio paukštyno kreditoriumi.
Gamintojai gavo trupinius
Paukštyno vykdančioji direktorė Palmira Rimdeikienė paaiškino esmę: „Kiaušiniai buvo išperėti Vievyje, pardavinėjami su šios įmonės prekės ženklu, bet įkainiai buvo maži, pelną susižerdavo KG“, – sakė naujoji Vievio paukštyno vadovė.
P. Rimdeikienė sakė, kad pirmomis liepos dienomis bankrutuojančios įmonės gyvenimas daugiau ar mažiau stojo į normalias vėžes. Bet prieš dvi savaites ji buvo atsidūrusi ant griūties slenksčio. KG atsisakė tiekti pašarus ne šios įmonės vištoms, 190 tūkst. Vievio sparnuočių grėsė badas.
„Bet mes radome naują pašarų tiekėją, taip pat sudarėme sutartį su kiaušinių supirkėjais. Jie iš paukštyno perka kiaušinius už 30 proc. didesnę kainą, nei mokėdavo KG“, – tikino P. Rimdeikienė.
Ar dėl šios aplinkybės nepadidės mažmeninė kiaušinių kaina vidaus rinkoje, P. Rimdeikienė negalėjo atsakyti.
Gelbėjimo planas
Bankrotą administruojanti įmonė „Valeksa“ parengė planą, pagal kurį būtų galima sutvarkyti pašlijusius Vievio paukštyno reikalus, į Lenkijos skerdyklas deportuotų dedeklių komandą pakeisti naujomis, jaunomis kiaušinių gamintojomis ir tuomet, jei kreditoriai pritars, įmonę parduoti.
Pasak P. Rimdeikienės, vištos bus pakeistos iki metų pabaigos. Paukštynas jau yra sudaręs kontraktus atsivežti 300-400 tūkst. veislinių kiaušinių, iš kurių Vievyje išsiris viščiukai, tikina administratorius. Per keturis-penkis mėnesius iš jų išaugs dedeklės.
Taip pat nupirkta 60 tūkst. jaunų vištaičių, šio mėnesio pabaigoje jos taps dedeklėmis.
Dedeklė produktyviausia yra 500 dienų. Viena višta per šį laikotarpį padeda apie 320 kiaušinių. Kol paukštynas veikė visu pajėgumu, iki bankroto pradžios, per dieną dedeklės išperėdavo 700 tūkst. kiaušinių. Dabar, pulkui sparčiai mažėjant, per dieną į dėžutes sukraunama 400 tūkst. kiaušinių.
Kiaušinių trūkumo Lietuva nejaučia, nes šalia – didžiulė šių produktų tiekėja Lenkija, o ir sumažėjusios lietuviškų kiaušinių gamybos vidaus rinka kol kas nepajuto.
Nepaisant šių planų, bankroto administratorius S. Poškus pripažino, jog Vievio paukštynas kurį laiką gamins gerokai mažiau produkcijos, nei anksčiau.
Gresia socialinis sprogimas
Ko kas Vievyje socialinio sprogimo nesigirdi. Iš 300 paukštyno darbuotojų buvo atleisti 34, bet 20 jų buvo deleguoti iš KG, jie grįžo į šią įmonę. Sumažėjus gamybos apimtims, iš Vievio paukštyno atleista 14 darbuotojų. P. Rimdeikienės teigimu, jiems sumokėtos išeitinės kompensacijos, atlyginta už nepanaudotas atostogas.
Vis tik darbuotojų mažės, nes rengiant įmonę parduoti, planuojama optimizuoti darbuotojų skaičių: dabartinių įmonės vadovų nuomone, darbo jėgos ištekliai paukštyne buvo naudojami neracionaliai.
Tačiau S. Poškus pripažįsta, kad socialinio sprogimo bomba Vievio paukštyne dar tiksi: „Jegu dėl kokių nors priežasčių nepavyktų gelbėjimo planas, tokiomis sąlygomis sumokėti atleidžiamiems darbuotojams kompensacijas sumokėti būtų sudėtinga. Be nieko liks ir smulkūs kreditoriai, akcininkai. Tada užgriūtų ilgi, varginantys teismo procesai. Ir didžiausiam Lietuvos paukštynui, kuris išvengė prichvatizacijos gniaužtų praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, ateitų galas“.
Tiesa, bankroto administratorius nurodo ir labai optimistinę, bet tik teoriškai įmanomą kelią: jei visi kreditoriai, taigi ir KG su „Vičiūnais“ pasirašytų taikos sutartį, Vievio paukštynas pakiltų tarsi ant sparnų. S. Poškus teigė siūlantis ir tokį planą, bet mažai tiki, kad jis būtų įgyvendintas.
