Kad plaukti norinčių vilniečių vis daugiau, įrodo tai, jog šį sezoną baidarių nuomotojai dygsta lyg grybai po lietaus. Iki šiol jų buvo šeši, o šiemet registruotos dar šešios naujos įmonės.
A. Puodžius mano, jog klysta vis dar galvojantys, kad pailsėti įmanoma tik baidarėmis vagojant Ūlos ar Lakajos upes, kurios vasarą tampa panašios į magistrales.
Užtenka pavažiuoti už Vilniaus vos keliolika kilometrų, pūkštelėti baidarę į Vilnią arba Nerį ir grožėtis atsiveriančiais vaizdais.
Tuo įsitikinęs A. Puodžius, vienas baidarių nuomos verslo pradininkų sostinėje.
47 metų vilnietis tvirtina, kad aplink sostinę yra upių, tinkančių visiems skoniams. Jei nori ramaus plaukimo ar esi pradedantis keliautojas – rinkis Nerį. Jei tu ekstremalas – plauk Vilnia ar Dūkšta. Jei pageidauji išvysti, ko anksčiau nematei, – tinka Vokė.
– Dabar – baidarių nuomos sezono įkarštis. Sakoma, jei neplaukei Merkiu ar Ūla Dzūkijoje, Žeimena ar Šventąja Aukštaitijoje, tai tu neatostogavai. Ar Vilniaus apylinkėse vandens turizmas pasieks tokį populiarumą? – A. Puodžiaus paklausė „Sostinė”.
– Vilnia jau dabar yra labai populiari. O pasėdėję vakare ant kranto prie Baltojo tilto, suskaičiuosime 30–50 baidarių, plaukiančių Nerimi.
Taip, Ūla jau seniai tapo kultine upe, bet už plaukimą ja reikia mokėti. Be to, yra ribojami keliaujančiųjų srautai. Jau kelinti metai tokia pat kultine upe norima paversti ir Lakają.
Šventoji, Žeimena taip pat tapo arterijomis. Šios upės populiarios tarp tų, kurie nori ramaus plaukimo be didelių išbandymų. Kam prie širdies ekstremalus plaukimas, tie keliauja prie Peršokšnos, Meros. Čia dar mažai civilizacijos, į vandenį privirtę daug medžių, dažnai tenka išlipti į krantą ir mažai tikimybės, kad liksi sausas.
Upės – kaip ir moterys: kiekvienu metų laiku jos savaip žavios. Todėl nenuostabu, kad vilniečiai jau pamėgo Vilnią, Nerį.
Juk tai – perlai. Labai gražios upės, o plaukdamas jomis dar ir miestu gali pasigrožėti. Užtenka ir gamtos, pamatysi ir pramoninių rajonų, kurie iš upių atrodo visai kitaip. Žodžiu, viskas viename.
Reikėtų dar pridurti, kad Vilnia keliautojai plaukia ne tik vasarą. Plaukiama net Naujųjų metų išvakarėse, jei upė neužšalusi.
Tokios įspūdžių įvairovės plaukiant, pavyzdžiui, Lakaja nepajusi.
– Plaukiant siūlote pasigrožėti Vilniumi ne tiktai dieną, bet ir naktį?
– Tiesiog fantastika plaukti Nerimi sutemus. Ant krantų žiba miesto žiburiai, regi Gedimino pilį, apšviestus tiltus.
Aišku, ruožas nėra ilgas, bet jis nuostabus. O kur dar Neries regioninis parkas, kuriame rasi menkai civilizacijos paliestų vietų, gražių stovyklaviečių.
Pastaraisiais metais vilniečiai pamėgo ir Vokę. Dažniau šią upę renkasi tie, kurie jau ne kartą keliavo Vilnia. Tradiciškai į baidares sėda prie Mūrinės Vokės ir džiaugiasi keturių valandų puikia kelione. Galima Voke keliauti ir nuo Pagirių, ir nuo Rūdninkų, nelygu, kiek keliautojai turi laiko.
Vokę kiek mažiau populiarina patys baidarių nuomotojai. Taip jie elgiasi dėl tam tikrų sumetimų. Juk per dieną nuvežti iki plaukimo vietos pradžios prie Vokės gali tik vieną grupę, o prie Vilnios – kelias.
Beje, kad nuplauktum 13 kilometrų Vilnia, iš miesto centro reikia išvažiuoti tik 15 kilometrų.
– Kas nuomojasi baidares – stokojantys pinigų tolimesnėms kelionėms ar neturintys daug laiko?
– Yra ir tokių, ir tokių. Tie, kurie nuomoja baidares Aukštaitijoje, Žemaitijoje, klientų antplūdžio sulaukia tik savaitgaliais. O mes dabar daug užsakymų gauname ir darbo dienomis.
Vilniečiai darbą baigia 17 valandą, o 18 valandą norinčius surenkame nuo Baltojo tilto ir vežame bent keturias valandas plaukti.
Plaukiant po darbo – dviguba nauda. Keliaujant Vilnia ne tik pailsi galva, bet ir gauni adrenalino, sausas retai kada išlieki. O jei dar sustoji Belmonte, tai, žiūrėk, ir į naktinį Vilnių įplauksi. Namo grįši pilnas įspūdžių.
Rengiame ir naktinius plaukimus Nerimi nuo Ožkinių. Uždegame fakelus, keliautojai plaukia pro apšviestus Karaliaus Mindaugo ir Žaliąjį tiltus.
Tiesa, klientus mėginame atkalbėti nuo naktinių pasiplaukiojimų Vilnia. Sutemus nematyti pavojingų rėvų, daug kitų pavojingų kliūčių.
– Bet vilniečių, trokštančių išbandyti savo jėgas naktį Vilnioje, vis atsiranda?
– Taip. Įdomu, kad užsieniečiai, nuomodamiesi baidares, prašo ir gelbėtojų palydos. Nors Vilnioje vandens iki kelių, bet daug akmenų, rėvų, privirtusių medžių.
Vienas klaidingas veiksmas – ir išvirtai. Ištinka šokas, reikia gaudyti daiktus ir baidarę.
Todėl užsieniečiai elgiasi apdairiai. Vilniečiai gelbėtojų paslaugų kol kas prašo tik plaukdami didesnėmis grupėmis.
– Galbūt nuomotojai nuo kelionių Vilnia mėgina atkalbėti ir dėl to, kad plaukiant šia upe labai nukenčia baidarės?
– Plaukimams Vilnia baidarės užtenka vienam sezonui. O juk baidarė kainuoja apie 2 tūkstančius litų. Paprastai tokia galima naudotis ilgiau. Naudojimo laiką stengiamės pailginti ir montuodami metalinius kylius.
Anksčiau turėjome vokiškų baidarių, kainavusių po 3,5 tūkstančio litų. Jos Vilnioje išlaikė tris sezonus.
Dabar skyrėme septynias baidares, kurios plaukia tik šia upe. Bet pasitaiko, kad baidarių reikia ir 50, ir 100 žmonių grupėms.
Vilnioje prie Belmonto yra žuvitakis. Štai čia visi ir nori išmėginti savo jėgas – sugebės ar ne juo praplaukti neišvirtęs. Negali to uždrausti klientui.
– Vasarą Vilnia nusenka.
– Taip. Dėl to pailgėja kelionės laikas. Tarkim, pavasarį upei patvinus nuo užtvankos Pavilnyje iki Belmonto galima nuplaukti per 20 minučių, o vasarą – per 40 minučių ar net valandą.
Bet leidžiame plaukti Vilnia ir vasarą. Kainų negalime kelti – konkurencija didelė. Todėl ir stengiamės.
Jei baidarę prikabinsi prie automobilio ir 300 metrų patempsi asfaltu, jos dugnas atrodys taip, kaip po sezono Vilnioje. O juk plaukiant Šventąja ar Žeimena baidarės, galima sakyti, yra amžinos.
Naujokams siūlome plaukti Nerimi. Bet jeigu žmogus užsispyręs ir iš karto reikalauja plaukimo Vilnia, jis privalo išklausyti instruktažą.
Beje, jei keliautojai nori, jie gali mums paskolinti savo fotoaparatus. Pasiėmę juos mūsų darbuotojai laukia keliautojų tose vietose, kur yra didžiausia tikimybė apvirsti.
Kai tave užlieja vandens banga, iš baidarės nenufotografuosi. O nuo kranto galima.
– Kokius įspūdžius išlipę ant kranto pasakoja keliautojai?
– Mes jau prieš plaukimą pasiteiraujame, ką keliautojai nori patirti, ko tikisi. Išgirdę pageidavimus, sudarome maršrutą.
Atrodytų, keliautojai turėtų reikšti priekaištus, kad Neries, Vilnios krantai apaugę medžiais, nieko nematyti. Nieko panašaus. Beje, Neries pakrantės Vilniuje jau aptvarkytos.
Mat užsieniečiams reikia egzotikos. Jie giria laukinę gamtą pačiame mieste. Ne vieną kartą iš jų girdėjau nusistebėjimų, kad matė ant kranto išvirtusį medį, ir palyginimų su tėvyne, kur upės įspraustos į betono krantines.
Prancūzai buvo priblokšti, kai mes į katilą prisėmėme vandens iš upės ir ėmėme ruošti maistą. Jie sakė, kad tėvynėje nuo upės vandens būtų numirę.
– Ar baidarių nuomotojų Vilniuje daugėja tiktai dėl to, kad atsiranda vis daugiau norinčių jomis keliauti?
– Verslininkus sunkmetis išmokė, kaip užsidirbti pinigų. Perka nenaujas baidares, pasitaiko, kad ir iš mūsų.
Viliodami klientus nauji nuomos punktai mažina kainas.
Kaip matote, šiame versle yra daug akmenų po vandeniu. Kaip ir Vilnioje.
Savaitgaliais – brangiau
Išsinuomoti parai dvivietę baidarę „Vista” ar „Ūla” Vilniuje savaitgaliais kainuoja 60–80 litų. Darbo dienomis nuomos kaina – apie 40 litų.
Trivietės baidarės „Taimen” arba keturvietės kanojos nuoma savaitgaliais – 70 litų.
Už nuvežimą iki starto vietos reikia mokėti 1–2 l itus už kilometrą.
Išsinuomoti gelbėjimosi liemenę kainuoja 3, palapinę – 10–40, miegmaišį – 5, kilimėlį – 3, šašlykinę – 10 litų.
