Sunkią emigranto dalią patyręs R. Bartkus visiems norintiems turėti pinigų siūlo mokytis prestižiniuose universitetuose: „Įgytas išsilavinimas – vienintelis būdas turėti pinigų. O dar geriau, jei mokysitės prestižiniame universitete.“ Pasaulinį pripažinimą pelnęs menininkas iš Lietuvos savo šlovės kelią pradėjo baigęs dailės mokslus ir išvykęs į Ameriką su sovietiniu pasu rankose bei 72 doleriais kišenėje.
Apie gyvenimo iššūkius prakalbęs Ray pasakojo, kad pirmuosius pinigus užsidirbo iš Lietuvos į Ameriką atvežęs ir pardavęs savo grafikos darbus. „Eidavau per įvairiausias galerijas ir siūlydavau savo darbus. Galų gale sulaukiau teigiamo atsakymo ir mano darbai buvo priimti. Pardavęs pirmuosius darbus gavau 2 tūkst. dolerių, tai buvo labai gera finansinė injekcija gyvenimo pradžiai. Tai - lyg gyvybės kiaušinis, leidęs išsiristi gero gyvenimo paukščiui. Atvykus į svetimą šalį būtina turėti ką parodyti ir kuo sudominti ten gyvenančius žmones“, - vaizdžiai kalbėjo R. Bartkus.
Kartu su žmona dar sovietmečiu Lietuvą palikęs R. Bartkus prisiminė, kad išvykus į Ameriką pati pradžia ir pirmieji metai buvo labai sudėtingi. „Žmona, baigusi istorijos studijas, Niujorke sunkiai rado žemiausio lygio darbą, o galų gale tai nežadėjo nieko doro. Pats ne vieną sykį dirbau sienų dažytoju, tačiau tik tokiu būdu galėjome turėti pinigų pragyvenimui“, - pasakojo Ray. Anot jo, už savaitinę 250 dolerių algą išlikti Niujorke buvo pragariškai sunku - vien buto nuomai kas mėnesį tekdavo pakloti 550 dolerių.
Tačiau toks vargas tęsėsi neilgai. Po atkaklaus darbo, užsidegimo ir milžiniškų pastangų dailininką R. Bartkų pastebėjo vienas žymiausių Amerikos leidinių „The New York Times“. Jame iliustratoriumi lietuvis dirba ligi šiol. „Pirmuosius pinigus uždirbti pradėjau, kai mano darbus pastebėjo įtakingas Amerikos laikraštis. Tačiau dabar suprantu, kad turėdamas daug pinigų jų nebevertinu, nes jie nebetenka prasmės. Pinigų sureikšminimas atsiranda tik tuomet, kai jauti jų trūkumą“, - mintimis dalijosi Amerikos lietuvis.
Kaip pasakojo Ray, žmonės, galvodami vien apie tai, kaip uždirbti pinigų, praranda galimybę atrasti save ir sužinoti, ko nori iš savo gyvenimo. „Linkėčiau jauniems žmonėms gerai apgalvoti, kuo jie nori būti, ką darys savo gyvenime. Kai suradę savo gyvenimo veiklą tai darys kokybiškai, pinigai patys ateis“, - sakė R. Bartkus.
Atvirai savo praturtėjimo istoriją pasakojęs R. Bartkus neslėpė, kad svečioje šalyje būtina ieškoti bendraminčių, kurie padėtų nutikus bėdai: „Aš stengiausi susirasti kuo daugiau tokių žmonių, kurie jau žinojo, kaip vyksta gyvenimas Amerikoje. Tai būtina norint išlikti, įsikabinti ir išgyventi. Jie turi tas pačias bėdas, siekia tų pačių tikslų.“ Anot Ray, Lietuvoje gyvenantiems tautiečiams yra lengviau – daugelis turi tėvus, giminių, draugų. „Artimi žmonės visuomet padeda, tad gyvendamas Lietuvoje negalvojau, kad išlikti svečioje šalyje gali būti sunku. Tačiau metai bėga ir viskas keičiasi į gera“, - pasakojo dailininkas R. Bartkus.
Pasak jo, lietuvių protų nutekėjimą ir masinę emigraciją sustabdyti gali nebent lygių teisių ir galimybių įteisinimas. „Turiu puikų pavyzdį – štai šiandien atvažiavome automobiliu į Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą kartu su Algirdu Kaušpėdu ir Andriumi Siaurusevičiumi. Mus sustabdė apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad įvažiavimo nėra. Staiga iš automobilio iššoko A. Kaušpėdas, ir apsaugos darbuotojas, atpažinęs puikiai žinomą žmogų, apsigalvojo ir pasakė: „Na, jums tai tikrai galima įvažiuoti“. Ir pačiam A. Kaušpėdui šis įvykis sukėlė juoką – va čia ir prasideda nelygybė“, - nelygybę pastebėjo R. Bartkus.
Jo nuomone, tokia nelygybė bei korupcija įsigalėjusi ir tarp Lietuvos verslininkų, darbuotojų bei tarnautojų. Pašalinus šią neteisybę, kur kas daugiau jaunų žmonių norėtų pasilikti Lietuvoje ir čia kurti savo gerovę.
