Pastarųjų savaičių įvykiai anksčiau buvusiame didžiausiame šalyje Vievio paukštyne verčia atidžiau patyrinėti įvykių grandinę ir kelti klausimus, į kuriuos šiandien galbūt dar neįmanoma atsakyti.
Paukštyne masiškai pjaunamos vištos, galinčios ir turinčios dėti kiaušinius. Juk tai užtikrintų darbą šimtams žmonių ir gerovę jų šeimoms, taip pat visam Vievio miestui. Ar tai vieno žmogaus ambicijų pasekmė?
Kiek Vievio paukštyno bankroto istorijoje yra atsitiktinumų, o kiek – sąmoningai savanaudiško pasipelnymo tikslais suregzto galimai nusikalstamo plano apraiškų?
Tai tik keli klausimai, kylantys stebint, kaip kelis dešimtmečius klestėjęs Lietuvos paukštininkystės pasididžiavimas per kelerius metus tapo apgailėtinos būklės įmone.
Smogė pokyčiai rinkoje
1967 metais įkurtas Vievio paukštynas dar visai neseniai buvo svarbiausias šios rinkos žaidėjas Lietuvoje. Per metus jame buvo surenkama daugiau kaip 300 mln. kiaušinių.
Šalia pagrindinės veiklos krypties Vievio paukštynas gamino lesalus, kiaušinių miltelius, o nuosavame ceche – ir paukštienos gaminius. Paukštynas taip pat prekiavo vienadienėmis ir paaugintomis vištomis dedeklėmis, broileriais.
Įmonę valdė fizinių asmenų grupė, o didžiausia paukštyno akcininkė iki 2011 metų buvo Vokietijos bendrovė „Ten Elsen”.
Prieš ketverius metus prasidėjusi ekonomikos krizė neaplenkė ir Vievio paukštyno – ėmė strigti atsiskaitymai su tiekėjais ir bankais.
Nors įmonė dirbo taip pat našiai ir produktyviai, dėl išaugusių pašarų kainų 2011 metų pradžioje jos finansinė būklė tapo sudėtinga.
Gelbėtojai užbūrė pažadais
Tokia padėtis vertė įmonės akcininkus ieškoti išeičių. Pradėta ieškoti partnerio, kuris užtikrintų pašarų tiekimą svarbiausiam biologiniam bendrovės turtui – vištoms.
Vokietijos bendrovės vadovams pasiūlymą pateikė bendrovės „Kauno grūdai” valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys. Jis pažadėjo nenutrūkstamai tiekti Vievio paukštynui pašarus ir taip padėti bendrovei atsigauti, o svarbiausia – išvengti bankroto.
Mainais T. Barštys pareikalavo iš esmės veltui – vos už vieną litą – perleisti kontrolinį paukštyno akcijų paketą.
Į kampą įspraustiems vokiečiams liko tik patikėti T. Barščio pažadais. Netrukus buvo sudarytas sandoris, ir „Kauno grūdai” tiesiogiai bei per statytinius įsigijo 51 proc. paukštyno akcijų paketą.
Tuomet manyta, kad rastas geriausias sprendimas paukštynui, darbuotojams ir akcininkams, mat bendrovė „Kauno grūdai” nebuvo naujokė paukštininkystės versle.
Jos vadovai žadėjo ne tik išgelbėti paukštyną nuo bankroto, bet ir užtikrino, kad iki 2015 metų birželio bus įgyvendintas bendrovės akcijų pirminis viešasis siūlymas (IPO) ir paukštyno akcijos bus įtrauktos į prekybą akcijų biržoje.
Stebina keisti sutapimai
2011-ųjų pavasarį Vievio paukštyno kontrolę perėmus „Kauno grūdams” situacija negerėjo.
Vėliau į viešumą iškilę faktai verčia abejoti, ar taip atsitiko dėl prastos padėties rinkose, ar tik todėl, kad nieko nebuvo daroma siekiant apsaugoti Vievio paukštyną nuo bankroto.
Prieš pat paskelbiant bankrotą „Kauno grūdai”, būdami paukštyno akcininkai ir kreditoriai, susigrąžino iš Vievio paukštyno solidžią sumą skolų.
O kitiems kreditoriams „Kauno grūdai” pranešė, kad situacija paukštyne prasta, tad jie savo pinigų gali ir neatgauti.
Netrukus kitas Vievio paukštyno kreditorius – Latvijos bendrovė „Dobeles Dzimavnieks”, kuriai paukštininkai buvo skolingi apie 370 tūkst. litų, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir paprašė iškelti Vievio paukštynui bankroto bylą.
Kas gali sieti „Kauno grūdus” ir Latvijos bendrovę?
Jos abi buvo Baltijos grūdų perdirbėjų asociacijos steigėjos. Gali būti, kad ieškinį bankrotui paskelbti Latvijos bendrovės prašymu rengė tie patys advokatai, kurie dabar atstovauja „Kauno grūdų” bendrovei.
Kita savo įrodymo laukianti žinia yra ta, kad „Kauno grūdų” bendrovei Vievio paukštyno perėmimo planą padėjo ruošti liūdnai pagarsėjusios EBSW piramidės strategai.
Sujaukė parengtą planą
Pernai birželio 30 dieną teismas Vievio paukštynui iškėlė bankroto bylą, o administratoriumi paskyrė bendrovę Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą.
Praėjus beveik pusmečiui ir padėčiai nesikeičiant, bankai „Unicredit” ir „Swedbank” paskelbė apie Vievio paukštyno skolų pardavimą.
Pardavimas buvo oficialus, pirkti skolų bankai pakvietė penkias bendroves. Geriausią kainą pasiūlė „Vičiūnų” grupės įmonės. Jos įsigijo daugiau kaip pusę kreditorinių įsipareigojimų iš 53 mln. litų.
Užuot pradėjusi tartis ir bendradarbiauti su nauju didžiausiu kreditoriumi, bendrovė „Kauno grūdai” ėmė elgtis nesuprantamai.
Beveik pusmetį delsusi ir bankroto bylos iškėlimo metu Latvijos bendrovei nesumokėjusi 370 tūkst. litų, šių metų kovą „Kauno grūdų” įmonė netikėtai paskelbė, kad daugiau kaip 20 mln. litų skolą bankams sumokėjo, tačiau jie esą pinigų nepriėmė. Vėliau teismas tokius išvedžiojimus paneigė.
Pradėjo sklisti spalvingi paties „Kauno grūdų” savininko T. Barščio komentarai. Supratęs, kad stringa planai lengvai perimti didžiausią šalies paukštyną, jis pareiškė tokiu atveju nepaliksiąs Vievio paukštyne akmens ant akmens. Vištos esą stips, o įranga bus atiduota į metalo laužą.
„Vičiūnų” grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis tąkart viešai pranešė apie T. Barščio grasinimus asmeniškai su juo susidoroti.
Neleido šeimininkauti
Kreditoriai ir kiti akcininkai įtarė, kad padėtis Vievio paukštyne gali būti bloginama specialiai.
Kilo įtarimų, kad bankrutuojančios bendrovės administratorius Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras veikia šališkai vieno akcininko – „Kauno grūdų” naudai ir būtent ši bendrovė realiai kontroliuoja bankroto procesą.
Pastebėta, kad T. Barščio vadovaujama bendrovė tuo pat metu periminėja ne tik Vievio paukštyno veiklos kontrolę, bet ir turtą.
Užfiksuota, kad dar 2011 metų rugpjūčio mėnesį su „Kauno grūdais” susijusios bendrovės per antstolius užvaldė Vievio paukštyno antrinės įmonės „Vilkyčių mėsa” nekilnojamąjį turtą.
Nors bankroto procedūra turėjo būti iš esmės baigta ir bendrovė pripažinta bankrutavusi per tris mėnesius, bankroto administratorius net po aštuonių mėnesių nematė akivaizdžių faktų, kad Vievio paukštyno turtas krauna pelną tik „Kauno grūdams”.
Vilniaus apygardos teismas įvertino šiuos argumentus ir paskyrė kitą administratorių – bendrovę „Valeksa”.
Praregėjo ir vokiečiai
Vievio paukštyno akcijų turintys Vokietijos verslininkai irgi pasijuto apgauti, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami apginti pažeistas teises.
Bendrovės „Ten Elsen” vadovams nerimą sukėlė tai, kad beveik už dyką gavusi Vievio paukštyno akcijų bendrovė „Kauno grūdai” nesilaikė svarbiausio pažado – apsaugoti paukštyną nuo bankroto.
Žibalo į ugnį dar papylė viešos T. Barščio kalbos, kad paukštyno įranga virsianti metalo laužo krūva. Mat Vokietijos įmonė ilgą laiką tiekė vištų laikymo įrangą paukštynui.
Šiuo metu Vilniaus apygardos teismas yra areštavęs Vievio paukštyno akcijų paketą, kurį „Kauno grūdai” įsigijo tiesiogiai ir per statytinius – „Kauno grūdų” darbuotojus Andrių Krasnicką ir Renių Palionį. Jiems uždrausta naudotis visomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.
Aiškėja svarbios detalės
Naujojo Vievio paukštyno bankroto administratoriaus bendrovės „Valeksa” direktorius Stasys Poškus iškart paprašė Vilniaus apygardos teismo leidimo atlikti paukštyno veiklos auditą.
Jo metu paaiškėjo, kad iki šiol skelbti paukštyno veiklos rezultatai neatitinka tikrovės.
„Viešojoje erdvėje skelbti Vievio paukštyno veiklos rezultatai buvo neteisingi”, – pareiškė „Valeksos” vadovas S. Poškus.
Pasak jo, dar visai neseniai paukštyną visiškai kontroliavusi bendrovė „Kauno grūdai” skelbė, neva per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vievio paukštynas gavo 13,8 mln. litų pajamų, o veiklos ir administravimo išlaidos siekė 12,3 mln. litų. 1,5 mln. litų buvo pateikiama kaip paukštyno pelnas.
„Paaiškėjo, kad tikroji padėtis yra visiškai kitokia, o pirmąjį šių metų ketvirtį paukštynas patyrė beveik tris milijonus litų nuostolių”, – kalbėjo S. Poškus.
Jis taip pat pridūrė, kad nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų balandžio Vievio paukštyno nuostoliai sudaro daugiau kaip 10 mln. litų.
Nustatyta, kad nuostoliai susidarė vykdant sutartis, sudarytas tarp „Kauno grūdų” ir Vievio paukštyno. Sutartys buvo naudingos tik „Kauno grūdams”, tačiau ypač nuostolingos paukštynui.
S. Poškus kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais žalingus buvusio administratoriaus ir „Kauno grūdų” sudarytus sandorius ir priteisti Vievio paukštynui daugiau kaip 10 mln. litų iš „Kauno grūdų” ir buvusio administratoriaus.
Be to, Vilniaus apygardos prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo „Kauno grūdų” atstovų ir buvusio administratoriaus sukčiavimo bei piktnaudžiavimo veikiant Vievio paukštyne.
Kenkia paukštyno atgimimui?
Pasak S. Poškaus, dabar vyksta intensyvus darbas, o pagrindinis tikslas – atkurti normalią paukštyno veiklą. Jo skaičiavimais, per artimiausius 3–5 mėnesius būtų galima užtikrinti pelningą paukštyno darbą.
„Sakau „būtų galima”, nes tvirtai taip teigti negaliu matydamas „Kauno grūdų” atstovų elgesį pastarosiomis dienomis.
Kalbu ne apie tai, kad dar iki teismų sprendimo prasidėjęs vištų išvežimas ir skerdimas tiesiogiai kerta paukštyno veiklai.
Rūpesčių kelia aplinkybė, kad bendrovė „Kauno grūdai”, tarsi veikdama pagal gerai žinomą posakį apie degančią kepurę, užuot pripažinusi klaidas, garsiai triukšmauja ir į savo pačios istoriją mėgina įtraukti net šalies vadovus”, – stebėjosi S. Poškus.
„Kauno grūdų” vadovai šią savaitę kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų tarybos, Lietuvos apeliacinio teismo vadovus bei prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami įvertinti Vievio paukštyno bankroto ir su juo susijusias bylas nagrinėjančių teisėjų veiksmus.
S. Poškus įsitikinęs, kad tokie desperatiški „Kauno grūdų” veiksmai jo planams kuo greičiau atkurti normalią paukštyno veiklą įtakos neturės.
Jis pažymėjo, kad iki šiol daug abejotinų sprendimų būtent teismų ir teisėjų dėka tapo aiškūs, skaidrūs ir vieši, tad mėginimas labiau suvelti įvykius tik atskleidžia tikruosius veikėjų kėslus.
Pardavinėja pusvelčiui
Vykdydamas savo sumanymus administratorius priėmė į darbą būrį patyrusių specialistų. Vadovauti Vievio paukštynui pakviesta daugiau nei dvidešimt metų patirties paukštininkystės versle turinti Palmira Rimdeikienė.
Bendrovėje diegiama nauja apsaugos sistema, tvarkomos apskaitos sistemos. Šiuo metu vienas svarbiausių darbų – aprūpinti paukštyną vištomis.
„Iš Vievio paukštyno į užsienį išvežamas vištas „Kauno grūdai” parduoda pusvelčiui, mažiau negu po keturis litus.
Verslo logika ir etika sako, kad geriausias Vievio paukštyne laikomų ir bendrovei „Kauno grūdai” priklausančių vištų pirkėjas būtų pats paukštynas”, – mano S. Poškus.
Administratorius teigė siūlęs „Kauno grūdams” geranoriškai susitarti ir parduoti paukščius rinkos kaina, bet vištas pasiūlyta pirkti po 20 litų. Tai – dukart brangiau nei rinkos kaina.
Susidūrė dvi verslo kultūros
Kaip rašoma žurnale „Forbes”, posovietinėje erdvėje buvusio valstybinio turto privatizavimas vyko skirtingai.
Vienas įmones privatizavo buvę darbuotojai, vadovai, kitos tapdavo starto aikštele šiuolaikinėms bendrovėms, tačiau būta ir tokių atvejų, kai privatizavimas vykdavo skaidriai ir atvirai.
Vis dėlto kuo arčiau Rusijos, tuo daugiau buvo galima matyti vadinamojo privatizavimo iš jėgos pozicijos, kurį žurnalo autoriai vadina tiesmukesniu žodžiu – perėmimas, pavyzdžių.
Tokiais atvejais nevykdavo derybos, o jei jos ir būdavo pradedamos, – tik dėl akių.
Iš esmės buvo naudojamasi ryšiais, pinigais, o neretai tiesiog brutalia chuliganiška jėga. Neapsieita be aukų, o visą turto perėmimo laiką neretai tarp nelygiaverčių partnerių vyraudavo kalinių žargono retorika.
Mūsų šalies turto privatizavimo ir įsigijimo atvejai dar laukia atidaus teisės istorikų žvilgsnio.
Akcininkas kėlė pasitikėjimą
Arūnas Plančiūnas, bendrovės „Imlitex” direktorius:
- Kai didelę dalį Vievio paukštyno įsigijo „Kauno grūdai”, šios įmonės vadovas T.Barštys žadėjo, neva paukštyno reikalai pasitaisys ir jis normaliai dirbs.
Tuo metu Vievio paukštynas mums buvo skolingas apie 2,5 mln. litų už pašarų žaliavas.
Iš pradžių kalbėta, kad skolos išnyks per septynerius, vėliau – per trejus metus. Kalbėjome net apie tai, kad skolą perims „Kauno grūdai”.
Jų pažadai nekėlė abejonių, nes susidarė įspūdis, kad „Kauno grūdų” vadovai nusiteikę dirbti rimtai, pasitikėjimo suteikė pats įmonės vardas.
Tačiau pinigai mūsų bendrovės sąskaitos taip ir nepasiekė. Kelis kartus kalbėjau su T.Barščiu jau iškėlus bankroto bylą Vievio paukštynui, tačiau gerų žinių neišgirdau.
Kita vertus, niekada negirdėjau pareiškimo, kad skola nebus grąžinta, tad belieka laukti.
Ar Vievio paukštyno bankrotas buvo tyčinis? Nesiryžčiau tvirtai atsakyti į šį klausimą, nes įmonę tikrai slėgė daug sunkumų.”
Nesijaučia padarę klaidų
– Prieš „Kauno grūdams” įsigyjant Vievio paukštyną asmeniškai žadėjote kreditoriams su jais atsiskaityti. Kodėl nebuvo įvykdyti šie pažadai? – „Lietuvos rytas” paklausė T. Barščio.
– „Kauno grūdai” įvykdė absoliučiai visus savo viešai išsakytus pažadus. Priminsiu, kad pritarimas „Kauno grūdų” iniciatyvai grąžinti visas skolas paukštyno akcininko „Kauno grūdų” skolintomis lėšomis buvo išreikštas balandžio 27 dieną vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime.
„Kauno grūdai” pažadėjo suteikti Vievio paukštynui tikslinę daugiau kaip 53 mln. litų paskolą ir šiais pinigais būtų visiškai atsiskaityta su visais paukštyno kreditoriais, o tuomet būtų galima ir nutraukti bendrovei iškeltą bankroto bylą.
„Kauno grūdai” parengė visą sumą ir gegužės 4 dieną kreipėsi į naujai paskirtą Vievio paukštyno administratorių bendrovę „Valeksa” su prašymu priimti tikslinę paskolą ir atsiskaityti su visais paukštyno kreditoriais.
Taigi įstatymų numatyta tvarka mes padarėme viską, ko reikia, kad būtų užtikrinti visų kreditorių interesai. Deja, bankroto administratorius atsisakė šias lėšas priimti, ir kreditoriai liko be pinigų. Kodėl taip pasielgta, reikėtų klausti administratoriaus.
Oficialiai jis pareiškė, kad tikslinės paskolos priimti negali, nes tai daryti jam neva uždraudė Trakų rajono apylinkės teismas „Vičiūnų” grupės įmonės „Bona Lux” ieškinio pagrindu dėl balandžio 27 dienos paukštyno akcininkų sprendimo.
Bet joks teismas negali uždrausti atsiskaityti su kreditoriais.
– Kokio dydžio Vievio paukštyno skolas padengėte prieš bankroto paskelbimą?
– Bendrovė „Kauno grūdai” tiesiogiai nedengė ir neketino pati dengti visų Vievio paukštyno skolų, nes tai būtų tiesiog reikalavimų paukštynui perėmimas.
„Kauno grūdai” siekė, kad paukštynas pats padengtų savo skolas. Inicijavome Vievio paukštyno restruktūrizavimo procesą, parengėme restruktūrizavimo planą, pasiekėme susitarimą su didžiaisiais kreditoriais, vyko paukštyno veiklos atkūrimas.
Deja, restruktūrizavimo procesą nutraukė bankroto byla.
– Kodėl Vievio paukštyno bankroto bylą inicijavusiai Latvijos bendrovei nesumokėjote 370 tūkst. litų, o jau šių metų pavasarį sutikote sumokėti visą 53 mln. litų sumą kreditoriams?
– Priminsiu, kad Latvijos bendrovei buvo skolingas Vievio paukštynas, o ne „Kauno grūdai”. Atsiskaityti su vienu iš gausybės Vievio paukštyno kreditorių nebuvo prasmės, nes tuo neatkursi Vievio paukštyno mokymo, o tai ir buvo svarbiausias tikslas.
„Kauno grūdai” netikėjo, kad vykstant restruktūrizavimo procesui paukštynui bus iškelta bankroto byla, todėl nesureikšmino tuo metu pasipylusių gausybės pareiškimų dėl paukštyno bankroto, tarp jų – ir Latvijos bendrovės.
Kadangi paukštynui iškėlus bankroto bylą restruktūrizavimo procedūros nutrūko, liko viena išeitis – ieškoti būdų, kaip nutraukti bankroto bylą. Viena tokių galimybių – atsiskaityti su visais kreditoriais iš karto.
Tačiau atsiskaityti privalo pats skolininkas – tai aiškiai išdėstyta Įmonių bankroto įstatyme.
Matydami galimybę išgelbėti įmonę „Kauno grūdai” priėmė sprendimą suteikti paskolą Vievio paukštynui, kad jis atsiskaitytų su visais kreditoriais iškart, neišskiriant nė vieno. Tam pritarė paukštyno akcininkai.
Beje, Latvijos bendrovė labai teigiamai įvertino tokį mūsų sprendimą ir net viešai išsakė savo pasipiktinimą bankroto administratoriumi, kai jis atsisakė priimti pinigus.
