Lietuvos paukštynai pareigingai įvykdė ankstesnę ES „vištų gerovės“ direktyvą, dėl to bankrutavo net pats didžiausias šalyje Vievio paukštynas. „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Lietuvos agroverslininkų ir veterinarijos pareigūnų, kokia nauda mūsų šalies maisto pramonei ir vartotojams iš tokių direktyvų, kurias sukūrė nei kiaulių, nei vištų nelaikantys, jų elgsenos neišmanantys Briuselio valdininkai - gal Lietuvos kiaulininkystės kompleksai ir paukštynai galėtų elgtis panašiai, kaip kitų ES šalių ūkiai, vištas ir kiaules tebeauginantys taip pat, kaip ir daugelį dešimtmečių, tačiau vis žadantys Briuseliui „pasitaisyti“.
Jau ruošiamos bausmės
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Aleksienė paaiškino, kad šiemet gruodžio mėnesį baigiasi pereinamasis laikotarpis, per kurį kiaulininkai turėjo pertvarkyti paršavedžių ir paršingų kiaulaičių aptvarus - nuo 2013 m. sausio 1 d. visi tvartai turės visiškai atitikti ES „kiaulių gerovės direktyvą“.
ES valstybių įstaigos (Lietuvoje – VMVT) privalo nuolat pranešinėti Europos Komisijai apie kiaulynus, kurie nepajėgs ar nenorės persitvarkyti. Komisija įspėjo Bendrijos šalis apie atsilikėliams gresiančias nuobaudas. Praktiškai visose Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Liuksemburgo kiaulidėse paršavedės jau laikomos naujoviškai. Vokietijoje kol kas pertvarkyta tik pusė kiaulininkystės kompleksų. EK tikisi, kad „paršavedžių direktyvą“ spės įsidiegti Danija, Airija ir stropioji ES potvarkių vykdytoja Lietuva.
Padės sovietinė patirtis
„Mūsų kiaulių augintojai dar rekonstruodami senus sovietinius tvartus jau žinojo apie ES siekiamybę, kad paršavedės kartu su kitomis gentainėmis būtų laikomos erdviuose bendruose aptvaruose, yra beveik prisitaikę prie ES direktyvos, todėl daugeliui ji nebus skausminga“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vicepirmininkas, žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas” direktorius Edmundas Adomavičius. Jo nuomone, Lietuvoje neskausmingai laikytis ES direktyvos padės sovietinė patirtis.
„Kolūkiniuose gyvulininkystės kompleksuose erdvės užteko sočiai, pastatuose būdavo laikoma mažiau kiaulių. Tada nebuvo tokio įpročio kaip dabar ES šalyse kiaules gana ilgai (nuo sukergimo iki paršiavimosi) laikyti „vienutėse“, labai ankštai. 2013 m. sausio 1-oji kai kuriems Vakarų Europos kiaulių augintojams gal ir bus skausminga, bet tik ne mums Lietuvoje. Mūsų tai „nepapjaus”. Kad visi rūpesčiai tokie būtų…”, - atsiduso E. Adomavičius.
Senojo sukirpimo kiaulininkystė
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos nario E. Adomavičiaus, daug didesnis asociacijos rūpestis – nuo skysto kiaulių mėšlo sklindantis „aromatas“. „ES kvapų direktyvos labai liberalios: jei srutose azoto koncentracija nebus didesnė nei 170 kg/ha, mėšlą gali pilti nors ir po gyvenamojo namo langais.
Noriu užtarti daugelio nemėgstamus danų kiaulininkus: laikydamiesi šios direktyvos, jie išsinuomojo daug žemių skystam kiaulių mėšlui išlaistyti, nepagalvoję apie apsaugines zonas. Tai ir sukelia aplink kompleksus gyvenančių žmonių pyktį, nesibaigiančius teismus. Mes, senojo sukirpimo kiaulininkystės specialistai, iš tiesų nelabai ir žinome, kas yra tie mums taikomi ES reglamentai. Esame įsikalę seną paprastą terminą – zoohigieninės sąlygos. Jos nusako pastato, tvarto kubatūrą, kiaulių aptvaro kvadratūrą, temperatūrą ir ventiliaciją“, - kalbėjo E. Adomavičius.
Laikina pergalė prieš lenkus
Lietuvos paukštynai vieni pirmųjų Bendrijoje pradėjo laikytis ES „vištų gerovės“ direktyvos, nors dėl to ne vienas paukštynas bankrutavo arba pajuto verslo žlugimo grėsmę. „Kiaušinių iš užsienio (ypač iš Lenkijos) į Lietuvą dabar beveik nebepatenka.
Mes jau prieš dvejus metus, kaip sakoma, atitraukdami kąsnį nuo savo burnos, suradome lėšų paukštynui pertvarkyti. Įrengėme dedeklėms didesnius, labiau apšviestus narvus su laktomis, kilimėliais nagams dildyti, keliomis girdyklomis, gūžtomis, kad įgyvendintume tai, ką mūsų politikai suderėjo su Europos Sąjunga.
Vis dėlto puikiai suvokiame, kad santykinė ramybė tęsis tik iki tol, kol vėluojančios šalys pertvarkys savo paukštynus. Tada vėl prasidės įnirtinga konkurencinė kova”, - nei džiaugėsi, nei liūdėjo Ginkūnų paukštyno direktorė Nijolė Kavaliauskienė, „Ūkininko patarėjo“ paklausta, ar Lietuvos paukštininkai jau gavo naudos iš savo uolumo.
Paskutinis ultimatumas paukštininkystės ūkiams
Kadangi, pasak VMVT Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Ž. Aleksienės, dauguma Lietuvos dedeklių vištų laikytojų, pasinaudoję ES parama, pasistatė naujas arba pagal Europos Komisijos nurodymus pertvarkė senas paukštides, mūsų paukštynai netrukdomi prekiauja kiaušiniais ES ir trečiųjų šalių rinkose.
„O tų Bendrijos valstybių, kurios pro pirštus žiūrėjo į ES direktyvą, paukštininkystės ūkiai nuo metų pradžios nebegali pardavinėti kiaušinių kitose šalyse. Tokių ūkių produkcija tampa „B“ kategorijos - tai yra skiriama perdirbti. Iki liepos 31 d. visos ES šalių dedeklės turi būti perkeltos į narvus, įrengtus pagal ES reikalavimus. To nepadariusių paukštininkystės ūkių veikla bus uždrausta“, - liūdną ES „vištų gerovės“ direktyvos neįsidiegusių Bendrijos paukštynų laukiantį likimą priminė Ž. Aleksienė.
Sunkūs laikai lašinių mėgėjams
„Europoje kiaušiniai pabrango, bet ne mes esame to reiškinio „kaltininkai“. Lietuvos paukštynai per maži, kad diktuotų ES rinkos kainas”, - tikino Ginkūnų paukštyno vadovė N. Kavaliauskienė. Lietuvos kiaulių augintojus taip pat jaudina kainos - vos ne kasdien brangstantys pašariniai grūdai, baltymai.
„Nesuprantamas man tas dabartinis didelis džiaugsmas, kad šiemečio grūdų derliaus užteks ir duonai, ir pašarams. Paršeliai dar kiaulių, veršeliai - karvių kūnuose, o peiliai išgaląsti ir traukiniai jau paruošti išvežti prieauglį. Jeigu grūdai kainuos daugiau nei 700 Lt/t, o sojų baltymai – 1700 Lt/t, kiaulienos savikaina bus apie 6 Lt už kilogramą gyvojo svorio. Norint bent šiek tiek užsidirbti, savikainą tenka kilstelėti iki 6,5 Lt, o priskaičiavus dar pridėtinės vertės mokestį jau ir 7,5-8,5 Lt/ kg susidaro. Nežinau, ar rudenį kas nors galės įpirkti tokią kiaulieną, net jeigu jos kaina vos vos tepadengs kiaulių auginimo išlaidas. Kiek lašinių valgytojų beliks Lietuvoje?..” – daug didesnę už ES direktyvas nelaimę nurodė ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius E. Adomavičius.
