Šiemet kritulių kiekis buvo gerokai žemiau vidutinio nuo pat Kalifornijos valstijos vakaruose iki Naujosios Anglijos regiono rytuose. Kaip skelbia klimato centras, labiausiai nukentėjo „Vidurio Vakarų kukurūzų juosta“ (angl. Midwest Corn Belt) - JAV žemės ūkio regionas, kuriame sunoksta didžioji šio augalo derliaus dalis: Minesotos, Ajovos, Ilinojaus, Ohajo, Misūrio, Kanzaso, Nebraskos ir Pietų Dakotos valstijos.
Lietaus per šiuos metus buvo kritiškai mažai. Pavyzdžiui, Indianapolyje iki dabar užfiksuota tik 39,5 cm kritulių, o tai yra beveik 23 cm mažiau nei paprastai. Paprastai iki liepos pabaigos šioje vietovėje iškrisdavo apie 62,2 cm lietaus.
Vaizdas šioje teritorijoje kelia nerimą. Dauguma medžių jau dabar meta lapus ir ruošiasi žiemos miegui keletu mėnesių anksčiau, nei turėtų. Indianapolis pirmą kartą istorijoje įvedė privalomus vandens sunaudojimo apribojimus.
Kai kuriuose miestuose kritulių kiekis šiemet net du kartus mažesnis negu įprasta.
Pavyzdžiui, ant Misisipės kranto plytinčiame Memfyje užfiksuota vos 39,5 cm kritulių – 38 cm mažiau nei vidutinis kiekis.
Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamentas šią savaitę konstatavo, kad maždaug 40 proc. šalies kukurūzų pasėlių yra blogos arba labai blogos būklės. Praėjusią savaitę šis skaičius dar siekė 30 proc., o tai rodo, kad augalai nyksta tiesiog akyse. Pernykštis rodiklis buvo 11 procentų.
Prastos arba labai prastos būklės yra apie trečdalis sojos pupelių pasėlių plotų - pernai tokių buvo 10 procentų.
Be to, prastos būklės jau yra daugiau nei pusė šalies ganyklų ir pievų. JAV Žemės ūkio departamento pranešimo duomenimis, tai yra aukščiausias rodiklis nuo 1995 metų.
Niūrios prognozės dėl derliaus jau dabar atsispindi JAV biržose - sojos pupelių ir kukurūzų kainos pasiekė rekordines aukštumas. Kukurūzai per mėnesį pabrango 40 proc., sojos pupelės - 20 procentų.
Ekspertų duomenimis, maistas šalyje pabrangsta 1 proc., kai kukurūzų kainos šuolis būna 50 procentų. Galvijų augintojai aiškina, kad dėl prasto derliaus jautiena, kiauliena ir vištiena gali pabrangti 10 procentų.
Klimatologas Markas Svoboda teigė, kad jau veikiausiai per vėlu ne tik gelbėti, bet ir bandyti sušvelninti ūkių nuostolius, sukeltus šiųmetės sausros.
„Pasėliai nyksta žemėje, tad mes gyvename nuo lietaus iki lietaus, - M. Svoboda ketvirtadienį kalbėjo orų kanale. - Mes žinome, kad praėjusios žiemos antra pusė buvo kaip niekad sausa. Pavasaris buvo šiltas. Mūsų visos dirvožemio drėkinimo atsargos jau yra išeikvotos.“
„AccuWeather“ meteorologas Alexas Sosnowskis nuogąstauja, kad minėtos kukurūzų juostos pietvakariuose ir centrinėje dalyje esantys augalai neištvers per didelio karščio bei vandens stygiaus ir žus iki rugpjūčio vidurio.
Lietuva padarinius pajus vėliau
„Tiesioginės įtakos JAV sausra Lietuvai neturi. Žinoma, kai kurie produktai, kurių gamyboje yra naudojamos šios žaliavos, turėtų brangti. Kol kas kainos šalyje nėra susijusios su sojų ar kukurūzų trūkumu, nes to trūkumo dar nėra. Pabrangimas galėtų pasijusti po pusmečio, kai bus sudaromi nauji sandoriai su tiekėjais.“ – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Dabar produktus gamintojai galėtų branginti nebent atsižvelgdami į naujus sandorius ir išaugusias gamybai reikalingų produktų kainas. Nors brangesnės žaliavos gamyboje dar nebūtų naudojamos, tačiau gamintojai gali atsižvelgti į brangstančias sąlygas ir kelti produktus kainas anksčiau.
N. Mačiulis įsitikinęs, kad Lietuvoje gamintojai maisto produktų branginti neskubės. „Nei vienas nenorės pirmas pradėti didinti kainas, nes Lietuvos ekonomikos augimas yra suletėjęs. Blogesnių lūkesčių laikotarpiu gyventojai renkasi pigesnius produktus, todėl nematysime staigių maisto produktų kainų šiuolių“- teigė ekonomistas.
Kai kurie gamintojai, pasinaudoję stichijos vardu, gali dirbtinai kelti produktų kainas. Tokie veiksmai dabartinėje ekonominėje situacijoje būtų rizikingi dėl galimo vartojimo sumažėjimo.
