Žinoma, turtas neturi tapti vieninteliu gyvenimo tikslu, tačiau reikia pripažinti, kad apvali sumelė banke dar niekam nepakenkė.
Tiems, kuriems nepavyksta praturtėti loterijoje, belieka semtis patirties iš kitų ir mėginti atkartoti jų sėkmės istorijas. Tačiau kuris kelias į turtingiausiųjų sąrašą yra tiesiausias?
Turtingiausi JAV piliečiai savo turtus krauna rizikuodami, o lietuviai verslininkai yra žymiai atsargesni.
Lietuvė verslininkė Irena Marozienė pripažįsta, kad jos vienintelė rizika buvo pradėti savo verslą, o ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad lietuviai yra atsargūs investuotojai ir labiau vertina taupymą.
JAV turtuoliai rizikuoja
Jungtinių Amerikos Valstijų mokesčių inspekcija kasmet viešina 400 turtingiausių gyventojų sąrašą.
Iš pateikiamų duomenų galima pastebėti, kad turtingiausių amerikiečių pajamos pastaraisiais metais mažėjo.
Rekordiniais 2007 metais reikėjo bent 386 mln. litų (138 mln. JAV dolerių) pajamų, kad patektum į sąrašą, o 2009 metais (naujausi mokesčių inspekcijos paviešinti duomenys) užteko „vos“ 216 mln. litų (77,4 mln. JAV dolerių) metinių pajamų, kad pavyktų patekti į sąrašą.
Turtingiausi JAV piliečiai 8,6 proc. pajamų gauna iš atlyginimo, 13 proc. pajamų - iš dividendų, 6,6 proc. - iš palūkanų, dar penktadalis jų praturtėja iš sėkmingų verslo sandėrių.
Tačiau daugiausia – net 45,8 proc. - jų pajamų generuoja grynasis pelnas, gautas iš sėkmingo verslo, nekilnojamojo turto pardavimo sandėrių, investavimo akcijų biržoje.
Nors rizika duoda daugiausia pelno, ji ne visada pasiteisina. Per septyniolika tyrimo metų tik kiek daugiau nei ketvirtis asmenų pasirodė minėtame sąraše po du kartus, ir tik aštuoni žmonės į jį patenka nuolat.
Lietuvos verslininkai atsargesni
Jei kas nors sudarytų panašų sąrašą Lietuvoje, skaičiai jame gerokai pakistų. Sumažėtų ne tik uždirbamų milijonų skaičius, bet ir rizikingai (ir greitai) praturtėjusių žmonių procentas, nes Lietuvos turtuoliai nemėgsta rizikuoti ir mieliau renkasi ilgesnį bet patikimesnį kelią į sėkmę.
Verslininkė Irena Marozienė, „Amatininkų užeigos“ vadovė, teigė, kad rizikos nemėgsta ir didžiausia jos rizika buvo palikti gerai apmokamą darbą ir pradėti savo verslą.
Vieną iš pirmųjų privačių maitinimo įstaigų 1990 metais atidariusi verslininkė didžiąją dalį savo gaunamų pinigų dar ilgai investuodavo atgal į verslą.
„Pirmus pinigus reikia grąžinti atgal į verslą, nes jei skirsi pinigus sau, prisipirksi kelionių, mašinų, blogai baigsis“, - sakė I. Marozienė, pastebėdama, kad verslininkai vyrai yra kiek labiau linkę išlaidauti ir rizikuoti.
Ilgus metus verslą valdanti moteris tikina, kad ne kiekvienas gali dirbti tokį darbą. Reikia ir ištvermės, ir greitos orientacijos bei suvokimo, kad tavo darbo diena nesibaigia uždarius darbovietės duris.
„Ant lovos prie televizoriaus verslo nepadarysi“, - įsitikinusi I. Marozienė. Moteris mano, kad norint praturtėti Lietuvoje, nėra būtina pradėti savo verslo. Anot jos, kai kurių įmonių samdomi darbuotojai ir direktoriai uždirba gerokai daugiau nei mažų verslų savininkai.
Pradedant verslą reikia apsirūpinti atsargomis
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad norint pradėti savo verslą, reiktų apsirūpinti pinigais ir pasiruošti bent metus gyventi be papildomų pajamų, nes retas verslas iškart pradeda generuoti pelną. Dažnai būna kaip tik atvirkščiai – pradėjus veiklą paaiškėja, kad atsiranda papildomų išlaidų.
Būtinų santaupų kiekis svyruoja priklausomai nuo būsimo verslo specifikos ir kitų veiksnių. Kai kuriems verslams reikia didelių pradinių investicijų į įrangą, nekilnojamąjį turtą, o dirbant IT srityje gali užtekti ir paprasto asmeninio kompiuterio.
Idealus variantas, jei šeimoje yra vienas žmogus, kuris dirba samdomą darbą ir išlaiko šeimą, kol kitas pradeda savo verslą. Nes jei šeimoje nėra papildomų pajamų šaltinio, tada reikia labai didelių santaupų.
Rizikingai investuojant būtinos žinios ir sėkmė
Anot ekonomisto, kitą praturtėjimo būdą – investavimą – lietuviai vertina atsargiai. Tik apie 5 proc. Lietuvos gyventojų yra investavę į akcijas, tačiau dažniausiai jie tai daro per investicinius fondus, kurie investuoja konservatyviai ir yra nei itin rizikingi, nei labai pelningi.
Rizikingesnį būdą – trumpalaikį akcijų pirkimą ir pardavimą, atsižvelgiant į rinkos svyravimus, lietuviai renkasi retai, nes tam reikia nemažo kapitalo, daug žinių ir sėkmės.
N. Mačiulis teigė, kad tokios šalys, kaip Lietuva, yra tinkamos greitai praturtėti iš investavimo. „Mūsų ekonomika yra nenusistovėjusi, jai būdingi dažni svyravimai, ypač jų buvo daug krizės laikotarpiu. Taip pat galimybių greitai praturtėti suteikia tai, kad Lietuvoje nėra daug stambių investuotojų profesionalų“ , - sakė ekonomistas.
