„Keista, kad Lietuvos jaunimo visiškai nedomina galimybė susipažinti su Danijos, Švedijos, Norvegijos kultūra ir darbas užsieniečių šeimose”, – negalėjo suprasti Danijoje gyvenanti ir šios šalies pilietybę turinti 29 metų lietuvė Lina Baltramiejūnaitė-von Bale.
Ji Danijoje vadovauja penkioms bendrovėms, yra įkūrusi vieną didžiausių šios šalies vestuvių rengimo įmonių „Wedding Deluxe”.
Viena iš verslininkės firmų siūlo darbą jaunimui, norinčiam gyventi Skandinavijos šalių šeimose ir jose prižiūrėti vaikus.
Darbuotojų nesuranda
Su dukra į Palangą pailsėti atvykusi L. Baltramiejūnaitė tikėjosi ką nors sudominti siūlomu darbu.
Žinodama, kad kurorto kavinėse sezono metu laikinai darbuojasi šimtai merginų ir vaikinų, lietuvė manė, kad jiems tiks pasiūlymas. Moteris kalbino kelias dešimtis padavėjų, tačiau merginos nesusidomėjo.
„Negi gyvenimas užsienio šalies šeimoje, garantuotas darbas nuo pusmečio iki 2 metų, nemokamas būstas, valgis ir pusantro tūkstančio litų atlyginimas į rankas yra mažai?” – negalėjo suprasti L. Baltramiejūnaitė.
Ieškodama darbuotojų verslininkė nuo praėjusio rudens užsakinėjo skelbimus, tačiau iki šiol nesulaukė nė vieno konkretaus skambučio.
Pageidauja didesnės algos
Norėdama sužinoti tokio abejingumo priežastis moteris pati atvyko į Lietuvą, bendravo su jaunimu ne tik didžiuosiuose mūsų šalies miestuose, bet ir rajonuose, kuriuose nedarbas yra didesnis.
L. Baltramiejūnaitė pastebėjo, kad dauguma merginų jos pasiūlymą vertino įtariai, bijodamos, kad moteris jas siekia įvilioti į prostitucijos tinklą. Be to, jos atšaudavo, kad pusantro tūkstančio litų atlyginimas už darbą užsienyje yra pernelyg menkas.
Tarptautiniam tinklui priklausanti lietuvės įmonė užsiima užsienio šalių šeimose vaikus prižiūrinčių 18–29 metų auklių paieška. Su jomis sudaroma ne darbo sutartis, bet jaunimo kultūrinio pasikeitimo kontraktas, kurį tvirtina Danijos valstybinės institucijos.
Jos negali turėti vaikų, nes Danijoje laikoma, kad mergina negali ilgam išvykti be priežiūros palikusi savo vaikus.
Šeimose gali dirbti ir vyresnės moterys, kurių vaikai jau yra suaugę. Tačiau su jomis yra sudaromi darbo kontraktai, o iš gaunamo atlyginimo išskaičiuojami mokesčiai.
Danės dirba Lietuvoje
Per metus L. Baltramiejūnaitės įmonė į Lietuvą jau yra atsiuntusi per 10 merginų iš Danijos, kurios dirba mūsų šalyje ir prižiūri vaikus lietuvių šeimose.
Lietuvoje jos bendrauja anglų, vokiečių kalbomis. Viena mergina dirba lietuvę vedusio turtingo dano šeimoje, kuri gyvena Vilniuje. Tokiam darbui yra nustatytas apie 1,5–1,6 tūkst. litų dydžio atlyginimas, kuris mokamas visose šalyse.
Pavyzdžiui, į Lietuvą atvykusios merginos iš turtingos Danijos, kurioje vidutinis atlyginimas siekia apie 10 tūkst. litų, mūsų šalyje taip pat uždirba tik pusantro tūkstančio litų.
„Šiuo atveju svarbiausia ne atlyginimo dydis, o galimybė pagyventi užsienio valstybėje, pažinti jos kultūrą, išmokti svetimą kalbą, tiesiogiai bendrauti su šios šalies šeima.
Tačiau lietuvės šių kultūrinių mainų prasmės ir naudos nesupranta. Joms svarbus tik uždarbis”, – stebėjosi verslininkė.
Šeimos padėjėjų trūksta
Auklių paklausa Skandinavijos šalyse yra didžiulė.
Šiuo metu Danijoje vaikų prižiūrėtojų ieško 2 tūkst. šeimų. Švedijoje yra apie 4 tūkst. tokių šeimų, Norvegijoje – apie 6 tūkst.
„Skandinavijos šalyse turėti tokią padėjėją yra kiekvienos turtingesnės šeimos prestižo reikalas. Turėdami vaikų prižiūrėtoją, danai daugiau laiko gali skirti darbui.
Tačiau nemažai yra ir tokių šeimų, kurios pačios siekia globoti iš mažiau turtingų šalių atvykusias merginas. Danijoje tai vertinama kaip labdara”, – teigė verslininkė.
Danijos šeimose auklėmis dirba nemažai jaunimo iš Vokietijos, Lenkijos ir net Jungtinių Amerikos Valstijų.
