Siūloma nustatyti būtinąsias ES sankcijas už mokestinius nusikaltimus, sukurti naują tarpvalstybinį mokesčių mokėtojo kodą, pagal kurį kiekvienas mokesčių mokėtojas galėtų būti identifikuojamas visoje ES. Tarp pasiūlymų - ir ES mokesčių mokėtojo chartijos idėja bei aktyvesnės kovos su mokesčių rojais iniciatyvos. „Neapgaudinėkime savęs – tie, kas slepia mokesčius, vagia iš paprastų piliečių kišenės ir iš valstybių narių atima taip reikalingas pajamas. Jei norime turėti sąžiningą ir veiksmingą mokesčių sistemą, tokiai veiklai privalome užkirsti kelią.
Politinės valios siekti šio tikslo netrūksta. Dabar metas pereiti prie veiksmų. Kaip 27 valstybių sąjunga turime didelį privalumą – mūsų daug. Jei veiksime kaip komanda ir turėsime bendrą strategiją, pajėgsime įveikti sukčius bei tuos, kas slepia mokesčius. Galėsime susigrąžinti didžiules mums visiems priklausančias sumas“, - sakė už mokesčius, muitų sąjungą, kovą su sukčiavimu ir auditą atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta.
ES šalyse narėse šešėlinė ekonomika vidutiniškai sudaro beveik vieną penktadalį BVP, iš viso apie 2 trilijonus eurų. Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje vertinamas 29 proc. BVP. Tai trečias pagal dydį rodiklis ES po Bulgarijos ir Rumunijos. Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje tik šiek tiek skiriasi nuo Estijos (28,6 proc. BVP) ir Latvijos (26,5 proc. BVP). Atskirų valstybių pastangų šiai problemai įveikti nepakanka. Todėl komisija siūlo priemones kovai su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu 3 pakopomis, apimant visus lygmenis: valstybių narių, ES ir tarptautinį. „Valstybės narės turėtų kryptingiau gerinti mokesčių surinkimą – tai aiškiai išdėstyta šalims skirtose rekomendacijose. Komisija atidžiai stebės jų pažangą šioje srityje ir prireikus teiks techninę paramą. Siūloma, kad valstybės narės parengtų, pavyzdžiui, savanoriško informacijos pateikimo programas, kad norintiems laikytis reikalavimų tai daryti būtų lengviau. ES priemonės, tokios kaip vieno langelio sistema, palengvinanti PVM mokėjimą užsienyje, ir mokesčių interneto portalas, taip pat turėtų padėti pagerinti mokesčių surinkimą“, - sakė A. Šemeta. Europos lygmeniu kovos su mokesčių slėpimu veiksmai akivaizdžiai duoda vaisių. Pavyzdžiui, ES taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos dėka valstybės narės gali keistis informacija apie mokesčių mokėtojų nerezidentų turtą, kurio vertė – 20 mlrd. EUR. Dabar svarbu gerinti bendradarbiavimą ir tobulinti bendras priemones.
Todėl valstybių narių susitarimas dėl Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos pertvarkos yra labai svarbus. Be to, Komisija teikia keletą naujų pasiūlymų - Europos tarpvalstybinių mokesčių mokėtojo kodą, greito reagavimo mechanizmą, taikytiną sukčiavimui pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat būtinąsias ES taisykles ir sankcijas už mokestinį sukčiavimą bei mokesčių slėpimą. Norint, kad kova su mokesčių slėpimu būtų išties sėkminga, tarptautiniai partneriai turi taikyti gero valdymo normas, atitinkančias ES standartus. Tam labai svarbu, kad Komisija gautų prašytus įgaliojimus derėtis dėl labiau įpareigojančių susitarimų su svarbiausiomis kaimyninėmis šalimis dėl taupymo pajamų apmokestinimo. Iki 2012 m. pabaigos Komisija pateiks pasiūlymų, kaip taikyti „botago ir meduolio“ principą mokesčių rojų problemai spręsti, taip pat priemones, taikytinas agresyvaus mokesčių planavimo metodus naudojantiems subjektams.
2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryboje valstybės narės paprašė Komisijos „greitai parengti konkrečias priemones kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu aktyvinti, be kita ko, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, ir iki 2012 m. birželio mėn. pateikti ataskaitą“. Šiandienos komunikatas bus pateiktas birželio pabaigoje rengiamai ES Vadovų Tarybai.
Komisija imsis plėtoti komunikate išdėstytus pasiūlymus. Iki metų pabaigos ji pateiks kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu veiksmų planą, įskaitant konkrečias priemones, kurias būtų galima greitai parengti. Be to, Komisija pateiks iniciatyvą dėl mokesčių rojų ir agresyvaus mokesčių planavimo.
