Paskutiniu metu euras nuvertėjo JAV, Australijos, Kanados dolerių atžvilgiu, aukštyn kyla ir Anglijos svaras. Kadangi litai yra „pririšti“ prie eurų, valiutų kainos auga ir mūsų atžvilgiu, tuo pačiu brangindamos tų šalių prekes.
Tuo metu siuntėjai iš Lietuvos teigia, kad kol kas pirkėjų aktyvumas nemąžta, o iškeisti užjūrio parduotuves į vietines juos priverstų nebent dar drastiškesnis euro kurso kritimas.
Ekonomisto Romo Lazutkos nuomone, brangstančias užsienio prekes su kaupu atpirks emigrantų namo siunčiami pinigai.
Žmonės užsienietiškų prekių dar neatsisako
Muitininkų duomenimis, už siuntas, siunčiamas iš vadinamųjų trečiųjų šalių, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius sumokėta daugiau nei du milijonai litų akcizo, muito ir pridėtinės vertės mokesčio.
Tačiau tai – tik maža dalis to, kas būna atsiunčiama, nes daugybė prekių yra įvardijamos kaip dovanos, jų vertė slepiama, kad būtų išvengta didelių mokesčių. Iš Jungtinės Karalystės (JK) dažniausiai perkami drabužiai, elektronika, ypač domimasi Lietuvoje brangiais vaikiškais rūbeliais. Vidutinė apsipirkimo suma: 45 – 65 litai (apie 10 – 15 svarų). Daugiausia pirkėjų – iš didžiųjų miestų.
Iš JK prekes vežančios įmonės „Gerviva“ atstovė Agnė Linkevičiūtė teigia, kad kol kas pirkėjų aktyvumo sumažėjimo nesijaučia.
„Dar pakankamai ilgai žmonės pirks iš Anglijos, nes kas čia kainuoja 30 svarų (apie 130 litų, - red.) plius transportavimo išlaidos, Lietuvoje kainuoja ir iki kelių šimtų litų. Tol, kol svaro kaina nepasieks bent 4,50 Lt, tol žmonės nepradės skaičiuoti ir svarstyti, kas pigiau“, - sakė A. Linkevičiūtė.
Tuo tarpu iš JAV prekes vežančios įmonės „Zyle.lt“ atstovas Kęstutis Reklaitis teigė, kad srauto sumažėjimo nepasijus, nes žmonės ir taip nedaug perka.
Anot siuntų verslu užsiimančio vyriškio, daugybė žmonių domisi drabužiais, avalyne, ypač skirta vaikams ar sportine, tačiau kai sužino galutinę prekės kainą, į kurią įskaičiuoti muitai ir siuntimo mokestis, būna ir necenzūrinių reakcijų.
„Žmonės galvoja, kad jei ten batai kainuoja 45 dolerius (apie 126 litus), tai čia jie kainuos 150 litų. Kai jiems pasakai, kad kaina gali būti ir iki trijų, keturių šimtų litų, tai tenka išgirsti tokių žodžių, kad nesinori ir kartoti“, - sakė K. Reklaitis.
Anot jo, didžioji dalis būsimų pirkėjų pradeda jo prašyti, kad jis nemokėtų muito ir taip sumažintų siuntos kainą. Vyriškis tokiems prašytojams atšauna, kad kontrabandos verslu užsiiminėti dėl jų asmeninės naudos nesirengia. Ir išgirsta dar vieną necenzūrinių žodžių papliūpą.
Dažniausiai tokie pirkėjai bando prekes siųsti per gimines ir pažįstamus, ar tokias tarnybas, kurios stengiasi išvengti muitų. Tuo metu viską pagal įstatymo raidę darančios įmonės lieka be klientų. „Iš šio verslo pragyventi neišeina“ , - ranka numojo K. Reklaitis.
Emigrantų pinigai taps vertingesni
Anot ekonomisto Romo Lazutkos, euro pabrangimas mūsų vidaus rinkoje bus beveik nejaučiamas, o Lietuva tą brangimą pajus nebent pirkdama energetinius išteklius. Dėl brangstančio dolerio kils naftos, o dėl rublio – dujų kainos.
Supaprastindamas situaciją, R. Lazutka nurodė, kad importuotojams bus blogai, o eksportuotojams – gerai. Žinoma, čia kalbama apie verslą su trečiosiomis šalimis.
Nežymiai pabrangusias prekes, anot ekonomisto, su kaupu atpirks emigrantų namo siunčiami pinigai: „Kadangi mes turime daug emigrantų Jungtinėje Karalystėje, tai mums brangstantis svaras tik į naudą. Jie siunčia pinigus artimiesiems, šeimoms, ir stiprėjant svarui, gaunasi taip, kad namo grįžta daugiau pinigų“ , - sakė R. Lazutka.
