Nuo rugpjūčio didėsianti minimali alga nuo 800 iki 850 litų pakeis paslaugų kainas. Kai kurios namų administravimo arba valymo bendrovės jau paskelbė, jog, išaugus atlyginimams, teks didinti ir sąskaitas.
Minimalią algą darbuotojams mokantys darbdaviai teigia priversti taip pasielgti. Lietuvoje minimalų atlyginimą gauna 20,8 proc. dirbančių asmenų.
280 tūkstančių šalies gyventojų oficialiai uždirba dar mažiau nei nustatytas minimumas.
Jau pranešė klientams
„Tai smarkiai paveiks sąnaudas ir savikainą. Todėl esame priversti didinti teikiamų paslaugų įkainius”, – tokį pranešimą gavo gyventojai, kurių namus prižiūri administruojanti bendrovė „Corpus A”.
Skelbiama, kad brangsta teritorijos priežiūros, valymo paslaugos. Darbdaviai tvirtina, kad tai neišvengiama.
„Nėra kitos išeities, esame priversti didinti algas”, – „Lietuvos rytui” sakė „Corpus A” vadovas Egidijus Sakalauskas.
Valymo paslaugas teikiančios bendrovės irgi jau informavo savo klientus.
„Darbuotojams didesnė alga – puiki žinia. Bet mums, darbdaviams, reikia ieškoti, iš kur paimti papildomų pajamų”, – „Lietuvos rytui” aiškino Kaune įsikūrusios valymo paslaugų bendrovės „Vitaresta” vadovė Rasa Janušienė.
Darbo užmokestis sudaro apie 60–70 proc. šios bendrovės paslaugų savikainos. Todėl apie 700 darbuotojų turinti įmonė jau informavo klientus, kad paslaugos brangsta 5 procentais.
„Neturime kitos išeities. Dėl šio Vyriausybės sprendimo darbuotojo išlaikymas kainuos 80 litų daugiau”, – apskaičiavo R. Janušienė.
Baiminasi šešėlio
Darbdavė teigia suprantanti, kad iš minimalaus atlyginimo nelengva pragyventi, tačiau tokias sąlygas lemia padėtis rinkoje. „Konkurencija yra milžiniška. Jei nenori pasitraukti į šešėlį, paslaugas tenka branginti”, – aiškino ji.
R.Janušienės tvirtinimu, dauguma klientų tai priėmė supratingai. Tačiau jei minimali alga ūgtelėtų dar labiau, rūpesčių būtų daugiau.
„Klientai skelbtų naujus valymo paslaugų konkursus, o juos laimėtų šešėlyje dirbančios bendrovės”, – įsitikinusi „Vitarestos” vadovė.
Šiaulių įmonė „Valumina” irgi priversta klientams pranešti žinią apie brangsiančias paslaugas. „Esame priversti kelti kainas arba keisti sutarties sąlygas”, – sakė valymo paslaugų įmonės vadovas Darius Balčiūnas.
Jo teigimu, kai kurie klientai bando derėtis, skundžiasi, kad nėra numatę daugiau išlaidų valymo paslaugoms. „Kiti paprasčiausiai mažina valymo plotą”, – pasakojo D. Balčiūnas.
Emigruoja dėl algų
Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius abejoja tokių darbdavių nuoširdumu.
„Žmonės dėl to ir emigruoja, kad jiems darbdaviai siūlo 600 litų į rankas”, – piktinosi J. Guzavičius.
Pramonininkų atstovo nuomone, minimali alga Lietuvoje turėtų siekti bent tūkstantį litų.
Jo neįtikina argumentai, kad konkurencija paslaugų rinkoje neleidžia darbdaviams kelti atlyginimų.
„Nors turėčiau ginti verslininkus, man gėda dėl to, kad didžiųjų miestų įmonėse darbuotojams mokamos minimalios algos.
Net kai kurių koncernų darbuotojų vidutinė alga yra mažesnė nei minimumas.
Tegul jie nepasakoja pasakų”, – kalbėjo J. Guzavičius.
Jis sutiko, kad mažesniuose miestuose minimalios algos kilstelėjimas gali būti skausmingas darbdaviams. Bet tik ne didmiesčiuose, kuriuose aukštesnis pragyvenimo lygis ir kainos.
Verslininkai – nevykėliai?
Valymo paslaugų bendrovės vadovė R.Janušienė pabrėžė, jog šiame versle pelningumas – itin menkas, tad kiekvienas papildomai išleistas litas verčia suktis iš padėties.
„Tenka sutrumpinti darbo laiką, jeigu klientai nenori daugiau mokėti, ieškoti kitokių išeičių.
Manau, kad rinka dar nepasiruošusi didesnei minimaliai algai”, – įsitikinusi pašnekovė.
Tačiau J. Guzavičius tvirtino, kad menkai mokantys darbdaviai patys nepasirengę imtis verslo. Juk yra ir neapmokestinamasis minimumas – 470 litų.
„Vadinasi, tokių kompanijų darbuotojai iš esmės yra socialiai remtini. Tai kam reikia tokio verslo, kurį turi dotuoti kiti, mokantys didesnes algas?” – piktinosi J. Guzavičius.
Jo nuomone, darbdaviai kartais linkę piktnaudžiauti. Mat anksčiau galiojo taisyklė, kad įmonėje ne visu etatu gali dirbti tik tam tikras procentas darbuotojų.
Tačiau dabar tokio reikalavimo jau nebėra.
„Parašo, kad, pavyzdžiui, žmogus dirba dviem trečdaliais etato, o iš tiesų jis triūsia visą dieną ir gauna net mažiau nei minimalią algą. To neturėtų būti”, – įsitikinęs J. Guzavičius.
Brangs draudimas
* Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje didėja ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų suma – nuo 72 iki 77 litų.
* PSD įmoka 5 litais didėja būtent dėl minimalios mėnesinės algos. PSD įmokų suma keičiasi tiems asmenims, kurie kas mėnesį mokėdavo arba už juos buvo mokamos 9 proc. PSD įmokos nuo minimalaus atlyginimo.
* Įmokos didės individualią veiklą vykdantiems asmenims, individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurie yra PVM mokėtojai bei jų žemės valda yra didesnė nei 2 ekonominiai dydžiai, ir individualių įmonių savininkams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams.
