Milijonieriaus J. Petraičio turtai: rūmai nebaigti, dvaras griūva

Gerokai anksčiau už Neringą Venckienę apversti teisėsaugą aukštyn kojom žadėjęs Australijos lietuvis, buvęs kandidatas į prezidentus Juozas Petraitis jaučia nenumaldomą potraukį istoriniams rūmams. Tiesa, užbaigti pradėtų darbų jam nepavyksta: jau beveik 10 metų Neries šlaitą Vilniuje darko įmantrus, bet lentomis apkaltas statinys. Nieko nedaroma ir su dūlančiu Bartkuškio dvaru (Širvintų r.).

Šis Juozo ir Giedros Petraičių namas nebaigiamas statyti jau 10 metų.<br>J. Stacevičius.
Šis Juozo ir Giedros Petraičių namas nebaigiamas statyti jau 10 metų.<br>J. Stacevičius.
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

2012-07-30 21:45, atnaujinta 2018-03-17 17:36

T. Kosciuškos gatvės gale, prie Antakalnio žiedo, Neries link stūkso didingo pastato su aukštomis kolonomis fasadas, apkaltas apipuvusiomis lentomis.

Didingumo, tiesą sakant, nedaug. Įpusėtą ir jau dešimt metų nebaigiamą statyti mūrą, architektūra primenantį XIX a. rūmus, juosia išklypusi tvora, vartai užrakinti. Ant jų kabo grėsmingas užrašas: „Privati teritorija. Įvažiavimas draudžiamas.“ 

Apkaltino savavališka statyba

Bet ten ir nėra ko važiuoti ir vaikščioti. Pastato vaiduoklio kieme stovi tik aprūdijęs mikroautobusas. Statinys priklauso Australijos lietuviui milijonieriui Juozui Petraičiui (formaliai – jo žmonai Giedrai Petraitis).

Klasicizmo stilių imituojančius rūmus Petraičiai pradėjo statyti seniau nei prieš dešimtmetį. Pradėjo kaip savavališką statybą: 2001 metų kovą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba J. Petraičio žmonai Giedrai Petraitis, kuri buvo ir projekto užsakovė, ir dalies sklypo savininkė, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl savavališkai statomų gyvenamojo namo priestatų.

Užtarė paveldo saugotojas

Valstybinės paminklosaugos komisijos specialistai šią J. Petraičio veiklą anuomet įvertino dar griežčiau. Komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės pasirašytame rašte teigiama, kad statytoja G. Petraitis pažeidė Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas ir režimą, įteisintą miesto bendruoju planu.

Susipažinę su dokumentacija, paminklosaugininkai buvo šokiruoti ne tik pastato architektūros, bet ir projekto įgyvendinimo būdų, kurie, anot jų, yra neteisėti.

Bet už J. Petraitį tada mūru stojo tuometis Kultūros paveldo apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovas Artūras Bundonis.

„Šį pastatą po 50 metų gal įrašys į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Duok Dieve, tam žmogui sveikatos ir pinigų tuos rūmus pastatyti, kad tik nesustotų“, - linkėjo J. Petraičiui paveldosaugininkas.

Praėjo 10 metų, leidimai ir paveldosaugininkų palaiminimai gauti, bet nepanašu, kad lentomis užkaltas statinys galėtų būti įtrauktas į kultūros paveldo registrą. Statybos įstrigo ir iki šiol nejuda iš vietos.

Žinios apie rūmus – įslaptintos

Milijonieriaus žmona G. Petraitis portalui lrytas.lt nenorėjo pasakoti, kodėl sustojo statybos ir kas turėjo būti rūmuose ant Neries šlaito. Pats statytojas šiuo metu iš viso nepasiekiamas.

„Visi dokumentai, leidimai tvarkingi. Tai mūsų šeimos reikalas. Nenoriu nieko pasakoti, nes tokia informacija mums gal nebūtų naudinga“, – teigė pagarsėjusio verslininko žmona.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas pripažino: „Man tas pseudoistoristinis stilius nelabai patinka, bet departamentas leidimą išdavė dar tada, kai ne aš ėjau vedėjo pareigas.“

Taures kilnoja ne bajorai

Petraičius traukia istoriniai pastatai, bet su jais susitvarkyti vis nesiseka. G. Petraitis vardu nupirkta tikra istorinė vertybė - Bartkuškio dvaras (Širvintų r.) ir toliau trūnija, čia svaigintis alkoholiniais gėrimais susirenka anaiptol ne bajorų kompanijos. Jei taip tęsis ilgiau, garsiai Lietuvos bajorų Pliaterių giminei priklausęs dvaras bus ištąsytas po plytą.

KPD Vilniaus padalinio vyriausioji inspektorė Nijolė Vaitiekūnaitė teigė neretai perspėjanti savininkus prižiūrėti saugotiną kultūros vertybę.

„Negaliu tvirtinti, kad savininkai visiškai nesirūpina dvaru. Jų samdytas žmogus nupjauna žolę, aplinką sutvarko. Matyt, savininkai neranda investuotojų, todėl rūmai tušti, viduje viskas apleista, išgriuvę“, – kalbėjo N. Vaitiekūnaitė.

J. Petraitis yra vienas originaliausių veikėjų Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais.

Jis 2002 m. kandidatavo į šalies prezidentus paskelbęs radikalių permainų programą, labai panašią į tą, kurią neseniai paviešino rinkimų sąrašas „Drąsiaus kelias“. Daugelis tuo metu įsidėmėjo šio kandidato vaizdo klipą su šūkiu: „Aš žmogus. Aš - už!“ Tiesa, sėkmingiau pasirodyti rinkimuose tai nepadėjo.

2006 metais J. Petraitis buvo įtartas antikvarinių vertybių kontrabanda - esą bandė išvežti į užsienį antikvarinę vertybę iš kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijos.

Tačiau labiausiai milijonierius išgarsėjo, kai parduotuvėje „Humana“ matavimosi kabinoje sukeitė drabužius – apsirengė išsirinktus 17 litų vertės marškinius, savo paliko ir išėjo nesusimokėjęs.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.