Alkoholis darbo šventėje: kiek išgerti ne gėda?

Vasaros būna įvairios: kalendorinės, lauktos, saulėtos ir lietuviškos. Organizacijos turi savo vasarinį ritmą ir tempą, jaučiamas didesnis atsipalaidavimas, kuriam įtaką daro keli veiksniai: dėl sumažėjusio transporto apkrovimo greičiau patenkama į darbą, lengviau surandama vieta automobiliui, biuruose mažiau žmonių, kalbos dažniau sukasi apie pozityvius dalykus – būsimas ar buvusias atostogas, didesnė dalis kolegų grįžta pailsėję ir šviesesni, o kai kurie ir nušvitę. Korporatyvinės šventės persikelia į gamtą – komandų formavimas ir tvirtinimas kaimo turizmo sodybose, žygiai baidarėmis, karstynės ir visokie kitokie smagumynai. Ko dar, be malonaus laiko praleidimo, gali pasisemti tokiuose susibūrimuose tiek darbuotojai, tiek vadovai? Apie tai - šį kartą trumpai ir pasidalinsiu.

Alkoholiu darbuotojai pasirūpina iš anksto, jei netyčia pritrūktų to, kurį nupirko vadovai.<br>V. Ščiavinskas.
Alkoholiu darbuotojai pasirūpina iš anksto, jei netyčia pritrūktų to, kurį nupirko vadovai.<br>V. Ščiavinskas.
Daugiau nuotraukų (1)

Šarūnas Mačiulis

Aug 1, 2012, 11:18 AM, atnaujinta Mar 17, 2018, 4:35 PM

Išvykose galima pagerinti organizacijų aplinką, padidinti darbuotojų lojalumą, pastebėti negatyvias kolegų nuostatas bei sužinoti, ką iš tikrųjų darbuotojai galvoja apie organizaciją, kolegas, vadovus. Į visus šiuos veiksnius verta atkreipti dėmesį nelaužant jokių etikos principų, t. y. nešnipinėjant ar nesukeliant intrigų.

Taip jau yra, kad per išvykas alkoholio vartojimas daugeliu atvejų būna organizacijos vadovų ar renginio sumanytojų legitimizuotas išvykos programos elementas. Dažnai padauginus atsiranda ir savas, vidinis Breivikas, sukeliantis darbuotojų arba asmeninį nepasitenkinimą. Jis žino ar bent tikisi, kad darbuotojų palaikymą, nors ir tylų, gaus. Taigi, visa puokštė įdomių socialinių interakcijų gamtoje, prie ežero, upės, kūdros, dūzgiant laumžirgiams arba pliaupiant lietui.

Oras išvykose – didžiausias galvos skausmas organizacijos personalo vadovui ar vadovei bei kitiems renginio organizatoriams. Jie iš patirties žino, kad esant blogam orui dauguma kolegų savo energiją gali nukreipti į ankštų sodybos, trobelės, namukų sienų suskliaustą veiklą – tą, kurią Valančius ir jo pasekėjai slopindami padėjo išsaugoti lietuvybę.

Jei personalo vadovai ir vadovės bodisi blogo oro padarinių per išvyką – mintys apie Valančiaus misiją galėtų juos ir jas motyvuoti bei pakylėti. Deja, apie leistinus ir išvykose vartotinus alkoholio kiekius nė vienoje pareigybinėje instrukcijoje nėra parašyta, tad ir personalo vadovas ar vadovė, netgi visas personalo skyrius kartu sudėjus nežino, kiek jo gali būti.

Gyvename nesaugiame pasaulyje, vos ne kasdien nutinka įvairių kataklizmų, tad bent jau poilsiniame renginyje darbuotojai nori jaustis „saugūs“. Jie irgi galvoja ir „šachmatuoja“ (naujadaras, kurį visai neseniai išgirdau vienos organizacijos renginyje, origin. шахматнули) situaciją pagal visas mokslinėms hipotezėms keliamus reikalavimus, t. y., remdamiesi nuojauta rengiasi empiriškai patikrinti, ar organizacija pasirūpins pakankamu kiekiu ugninio vandens ar bent alaus, ir dėl visa ko, na žinote, įsimeta savo arsenalą.

Kai kuriose organizacijose, anot jų vadovų, susidaro užburtas ratas – vadovai, remdamiesi pernykšte patirtimi, užsako alaus, tik šiek tiek mažiau, nes per praėjusią išvyką išgėrę po litrą alaus kai kurie darbuotojai buvo itin atsipalaidavę. Vadovai kasmet alaus kiekį mažina norėdami darbuotojų atsipalaidavimą sutalpinti į pageidaujamas formas, tačiau darbuotojai, nujausdami sąmokslą, didina arsenalą. Taigi, nuo ne pernelyg stipraus alaus vadovų sąskaita, alkoholinio akcento poslinkis vyksta stipresnio gėrimo link - darbuotojų sąskaita. Tokį geriamą alkoholį sunkiau kontroliuoti, nes žmonės suaugę, be to, perka už savo pinigus kalbėdami: „Va seniau tai vadovai užpirkdavo, o dabar tai ašaros, patiems reikia rūpintis, ir kasmet vis labiau genda tie vadovai.“  

Taigi, nors ir yra, anot personalo vadovų, kaltas kintamasis – oras, vis dėlto tai nė kiek situacijos nepalengvina, nes jei išvyka suplanuota – ji įvyks bet kokiu oru. Todėl norėdami apsisaugoti nuo breivikinių monologų, prakeiksmų ir veiksmų  tiek personalo darbuotojai, tiek kitų skyrių ar departamentų savanoriai galėtų aktyviau prisidėti kuriant išvykos programas ir scenarijus su „o kas jeigu...?“ sąlygomis. Galima prisigalvoti įdomių intelektualių veiklų ir patalpoje, jei už lango griaustinis ir kišti nosies nesinori. Tiesiog reikia pasiruošti įvairiems variantams: geras oras – planas A, blogas oras – planas B, na, ir planų sujungimas galėtų patenkinti sąlygą esant permainingam orui.

Žinoma, atsiranda entuziastų, kurie nori dalyvauti estafetėse ir per lietų, tačiau tai pavojinga sveikatai ir vadovams nederėtų demonstruoti savo maskulinizmo skatinant nelabai aktyvų gyvenimo būdą mėgstantį darbuotoją lipti į baidarę ir 8 valandas, pilant kaip iš kibiro, mojuoti irklais. Plaučių uždegimas suaugusiam žmogui gali baigtis mirtimi. Vadovams nederėtų pamiršti, kad išvyka į gamtą – tai ne tik išleisti pinigai, bet ir siekis padaryti šventę darbuotojams, partneriams, klientams, t. y. išmatuojamų, aiškių tikslų pasiekimas, todėl šventės dalyvių poreikiai ir minėtų tikslų simbiozė turėtų būti įrašyti pirmame išvykos organizatorių darbotvarkės plano punkte.

Įdomu, kokios patirties turi skaitytojai, išvykę su bendradarbiais į planuotą šventę ir papuolę į blogo oro pinkles?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.