Nučiuožė stogas – kas atlygins žalą?

Stichines nelaimes gali lydėti ir finansiniai pokštai. Lietuvoje įpusėjus audrų sezonui ima aiškėti, kad galite likti ne tik be stogo, bet ir be piniginės kompensacijos. Ramiau galėtų jaustis tik tie, kurie savo turtą yra apdraudę. Bet jeigu pradėtų drebėti žemė ir atsivėrusi praraja pasiglemžtų jūsų namą, liktumėte be nieko. O gal padėtų valstybė?

Audra kartais nuneša stogą. Kas atlygins nuostolius?<br>R. Neverbickas
Audra kartais nuneša stogą. Kas atlygins nuostolius?<br>R. Neverbickas
Daugiau nuotraukų (1)

Viktorija Vosyliūtė

Aug 1, 2012, 9:29 AM, atnaujinta Mar 17, 2018, 4:44 PM

Dauguma Lietuvos draudimo kompanijų neatlygina žalos, atsiradusios dėl žemės drebėjimų. Taip pat piniginės išmokos negautumėte, jei per audrą namuose buvote palikęs atdarus langus ar praviras duris. Apskritai, gamtos reiškinių sukeltų nuostolių draudikai nekompensuos tokiu atveju, jei bus nustatyta, kad ne viską padarėte, jog apsaugotumėte savo turtą.

Kur kreiptis, jei draudikai neatlygina žalos, o visi namai suniokoti gamtos išdaigų? Pagal 2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtą nutarimą, valstybė žalos kompensavimu neužsiima, o tik teikia paramą nuostolių patyrusiems gyventojams.

Tiesa, prašyti valstybės paramos galėsite tik tuomet, jei siautėjant audrai ar sukantis viesului jūsų savivaldybė buvo paskelbusi ekstremalią padėtį. Paramos dydis kiekvienam gyventojui, ūkiui ar kitai įstaigai yra nustatomas proporcingai patirtos žalos dydžiui ir atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.

„Jei konkrečios savivaldybės administracijos direktorius ekstremaliosios situacijos dėl ekstremalaus įvykio nepaskelbė, valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos“, – sako Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus atstovas.

Šiemet audrų sezonas įsibėgėjo liepos mėnesį, ir gyventojų nuostoliai dėl nuolat siaučiančių audrų, liūčių, škvalų nesiliauja didėti. Dėl liepą praūžusių audrų „Lietuvos draudimas“ savo klientams turėjo atlyginti daugiau nei 1 milijoną Lt žalos, patirtos dėl gamtos siautėjimo.

„Iš viso per liepos mėnesį registravome beveik 900 pranešimų apie audros, liūties ar kitokios gamtos stichijos sukeltus padarinius. Labiausiai kentėjo gyventojų turtas ir būstas, o nuostoliai transporto priemonėms dėl minėtų priežasčių sudarė 5 proc. visų šių nuostolių“, – sako AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Jei savo turto nesate apdraudęs jokioje draudimo kompanijoje, nelaimės atveju belieka tikėtis bent savivaldybės pagalbos. Prieš kelias dienas audra nuniokojo Vakarų Lietuvą – vieniems nesutramdomas vėjas sužlugdė verslą, kitiems užvirtę medžiai sudaužė automobilius.

Klaipėdos savivaldybė skaičiuoja nuostolius ir sako, kad prašymų padėti iš gyventojų sulaukė tik audros dieną. Skambinę žmonės prašė patraukti kiemuose nuvirtusius medžius ir kitas nuolaužas, tačiau savivaldybei nepriklauso tvarkyti privačių valdų. Darbuotojai tik patarinėjo, iš kur gyventojai gali sulaukti pagalbos.

Jei liktumėte be pastogės su trimis vaikais ant rankų, savivaldybių pagalbos tikėtis vis dėlto įmanoma. Pateikę prašymą ir išdėstę situaciją, galite tikėtis paramos iš savivaldybės rezervinių fondų. Tiesa, savivaldybės neprivalo kompensuoti stichinių nelaimių nuostolių. Jos gali tik padėti savo gyventojams patekus į keblią padėtį, atsižvelgiant į pačios savivaldybės finansinę padėtį.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.