Paskelbus apklausą internetu, iš kelių šimtų apklaustųjų savivaldybės inteneto svetainėje (trečiadienio duomenimis) daugiau nei 220 (52 proc.) siūlo istorinius akmenis panaudoti atnaujinant Rotušės aikštės Kauno senamiestyje grindinį. Kiek mažiau - 167 balsus - gavo pasiūlymas šiais akmenimis išgrįsti Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventorių. Dešimtadalis atsakiusiųjų siūlo šiems akmenims surasti kitą miesto erdvę.
Pernai vasarą Kauno Šančiuose pradėję A. Juozapavičiaus pr. rekonstrukciją, kelininkai atrado XIX a. grindinį. Šią vasarą pradėjus ardyti Žaliakalnį su miesto centru jungiančios Parodos g. asfalto dangą, po ja buvo rastas XX a. pradžią menantis akmeninis grindinys.
„Tiek A. Juozapavičiaus pr., tiek ir Parodos g. aptikti tašyti grindinio akmenys, kurių paviršiaus išmatavimai siekia maždaug 15 ir 25 cm. Akmenys veikiausiai buvo tašyti rankomis, todėl jie nėra identiški, bet unikalūs. Šiais laikais tokių niekas nebegamina, nes tokių akmenų gamybos sąnaudos būtų milžiniškos. Specialistų teigimu, jie turi didžiulę istorinę vertę“, - tvirtino Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Inventorizacija parodė, kad A. Juozapavičiaus pr. rasta daugiau nei 15,5 tūkst. kv. m. senojo grindinio. Didžioji jo dalis išvežta saugoti į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą. Likęs grindinys bus panaudotas ženklinant įvažiavimus į A. Juozapavičiaus pr. Tuo tarpu Parodos g. rasta daugiau nei 3 tūkst. kv. m. istorinio grindinio.
„Vis aktyviau diskutuojame, kur panaudoti A. Juozapavičiaus pr. ir Parodos g. rastą istorinį grindinį. Norėtųsi, kad sovietmečiu nuo visuomenės po asfaltu slėptas grindinys dabar nedūlėtų uždaroje teritorijoje, o tarnautų, puoštų miestą ir pabrėžtų Kauno istorinį unikalumą. Todėl ir norime sužinoti, ką apie tai galvoja kauniečiai“, - teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
