„Dovanokite, bet savo vardo nenoriu viešinti, produkcijos taip pat, man visai nereikia, kad pavydūs konkurentai mane išstumtų iš tokios geros vietos“, - sunerimo latvių verslininkas, vos prieš kelias akimirkas noriai pasakojęs apie savo parduodamą prekę.
Nuomos kainos negąsdina
Iš svetur atvykę mugės dalyviai noriai moka nuo 366 iki 732 litų už trijų arba šešių kvadratinių metrų plotą, kad galėtų savo gaminius išdėlioti geriausiose ir paklausiausiose vietose.
Šiemet šventinė mugė rekordinė savo trukme – ji prasidėjo trečiadienį ir vyks iš viso penkias dienas. Prekeivių palapinės nusidriekė palei Danės upę iki pat Šiaurinio rago krantinės. Prekybininkai neslepia – tikisi uždirbti nemažai, juolab kad nuotaikos negadina ir pastarąsias dienas vyravę šilti, saulėti orai.
Jau pirmoji diena nenuvylė. Palapinės buvo atviros ir jau aptemus, kai kurie mugės dalyviai sakė paskutinę prekę pardavę apie vienuoliktą valandą vakaro, nors oficialiai mugė vyksta iki 16 valandos. Jau devintą ryto žmonės dėliojo daiktus ir rengėsi naujai dienai.
Dairosi lenkai ir baltarusiai
Šiųmetę mugę galima būtų vadinti rekordine ir svečių iš kaimyninės Latvijos gausa. Latviai šventinėje mugėje pasistatė penkiolika palapinių prekybai. Jie prekiauja satino patalyne, odos dirbiniais, autoriniais sidabro papuošalais, dailės kūriniais. Daugelį metų į Jūros šventės mugę atvykstantys lietuvių tautodailininkai įsitikinę – svečių iš užsienio tik daugės.
Mugę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Remigijus Mockus patvirtino, kad leidimų prekybai išduota ne tik latviams, bet ir lenkams. „Baltarusiai labai prašėsi į mugę, gyrė ją, tačiau paskutinę akimirką paaiškėjo, kad atvykti nebegali. Tačiau užsieniečių susidomėjimas tikrai juntamas“, - sakė R. Mockus.
Atidžiau pasidairius mugėje tampa akivaizdu, kad gana didelės originalių dirbinių, namų apyvokos daiktų ir papuošalų kainos ne itin gąsdina. Žmonės leidžia sau įsigyti kelis šimtus litų kainuojančią odinę rankinę, gryno lino suknelę, natūralaus audinio rankomis siūtų vaikiškų rūbelių, brangių porceliano, keramikos ar medžio suvenyrų. Už rankomis drožtą ir dekoruotą medinę dėžutę papuošalams negailima pakloti ir tūkstančio litų. Mugės dalyviai neslepia – nors kainos iš pradžių kiek šokiruoja, žmonės įvertina kokybiškus ir vienetinius gaminius, tam negailėdami pinigų.
Kaimynai gyvena prasčiau?
„Anksčiau mes pas latvius veržėmės, dabar jie pas mus. Pats į Rygą daugelį metų važiuodavau kas antrą savaitę, dabar nebepavyksta parduoti beveik nieko“, - skėsčiojo rankomis originalius papuošalus iš lietuviškų akmenų kuriantis vilnietis Svajūnas Udrys. Ant stendo jis iškabino pakabučius, vėrinius, auskarus iš Baltijos pajūryje rastų akmenų, kuriuos derino su oda, koralais, sagomis, medžiu, kaulu.
Dailininkas neslėpė – mugėse galima neblogai uždirbti. Pats dalyvauja tik dviejose – Vilniaus Kaziuko ir Jūros šventės Klaipėdoje. Nemažai parduoda ir tiesiog iš namų, priima individualius užsakymus. Dalį uždarbio dar prieš porą metų parsiveždavo ir iš Latvijos. Keturios šios šalies galerijos prekiauja S. Udrio kurtais papuošalais, tačiau vyras neslepia nusivylimo – sunkmetis kaimyninę šalį smarkiai įspraudė į kampą. Po dviejų mėnesių iš kaimyninės šalies už parduotus gaminius parsivežė kiek daugiau nei 10 latų. „Ar čia pinigai?“ - patraukė pečiais menininkas.
Jūros šventės mugė – puiki proga užsidirbti. Tai masiškiausia mugė visame regione. Šiemet čia išnuomota 540 prekyviečių ir pusšimtis lauko kavinių erdvių. Mugė kol kas neprilygsta tik garsiajam Vilniaus Kaziukui. Nors ilgametis uostamiesčio mugės organizatorius R. Mockus nelinkęs gretinti šių renginių. „Kiekviena mugė turi savo atspalvį. Nežinau, kaip atrodo kitiems, bet aš manau, jog šioje turi dominuoti būtent tautodailininkų darbai. Jiems mes suteikiame pirmenybę gauti geriausias vietas, tačiau reikia duoti galimybę užsidirbti ir kitiems“, - įsitikinęs jis. Šis tradicinis renginys, šiemet trunkantis kiek ilgiau, jau nebevadinamas tautodailės, o tiesiog šventine muge.
