Žemėtvarkininkės, stabtelėjusios ties sukrypusiu ūkiniu pastatu, veidas apsiniaukia. Ar tikrai verta atlikti kadastrinius matavimus ir iš senų lentų ūkininko paties sulipintą daržinę įregistruoti Registrų centre?
Namų valdoje prieš 20 metų be jokio statybos leidimo iškilęs kone 100 kvadratinių metrų pastatas – vėjų perpučiamas. Tačiau jis per didelis, kad būtų galima jį įteisinti pagal supaprastintą tvarką.
Baudos netrukus išaugs
Lietuvoje nelegaliai iškilusių statinių – apstu. Juos susirentusiems žmonėms dažniausiai tai nė motais. Jie netgi nesuka galvos, kad reikėtų įteisinti be leidimų pastatytą namo priestatą ar pirtį prie sodyboje telkšančio tvenkinio.
Pagal teisės aktus, juos įteisinti ir neužsitraukti didelių baudų dar galima iki 2013-ųjų sausio.
Statybų įstatymas numato, kad įteisinant sudėtingesnius pastatus tenka sumokėti administracinę baudą, bet tik jei nuo statybų pabaigos nepraėjo 6 mėnesiai. Tačiau baudos kol kas palyginti švelnios – nuo kelių šimtų iki 20 tūkstančių litų.
Kitąmet jos didės. Už nelegalias statybas baudos dydis bus nustatomas pagal namo vertę. Pavyzdžiui, jeigu be leidimo iškilusio namo vertė siekia 0,5 mln. litų, bauda suksis apie 150 tūkst. litų.
Subruzdo ir sodininkai
„Sąmyšio netrūksta. Laikas statyboms legalizuoti bemaž išseko. Žmonės kreipiasi, kad parengtume projektus ir padėtume įteisinti pastatus”, – sakė projektavimo įmonės „Conventus” direktorius Povilas Urbonavičius.
Pastaruoju metu labiausiai sukruto sodininkų bendrijose esančių pastatų savininkai. Įteisinti statybas nori tie, kurie savavališkai padidino sodo namelius – pakėlė stogą ar pasistatė priestatų.
„Tačiau dar dažniau žmonės, sužinoję, kiek kainuoja statyboms įteisinti reikalingų dokumentų parengimas, nusprendžia nieko nedaryti”, – patirtimi dalijosi P.Urbonavičius.
Sudėtingesnių pastatų statybos leidimui gauti, projektui parengti ir jam patvirtinti prireikia mažiausiai trijų mėnesių. Tai kainuoja apie 6–8 tūkst. litų.
Teismai – dėl pirties
„Prisipažįstančių, kad be leidimo pasistatė kokį nors priestatą ar rekonstravo pastatą, pastaruoju metu tikrai padaugėjo”, – sakė Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Jonas Spietinis.
Neretai tokiam žingsniui ryžtasi iš emigracijos grįžę žmonės. Jie stengiasi užbaigti ir įteisinti seniai pradėtas statybas, kad vėliau nereikėtų pakloti dar daugiau pinigų.
Tačiau Utenos statybų inspektoriai turi ir savo „Preilos botelių”, dėl kurių kone dešimtį metų murdosi teismuose.
„Yra tokia 15 kvadratinių metrų ploto pirtelė Taurapilio kaime ant Tauragno ežero kranto. Dar 2006-aisiais buvo priimtas sprendimas ją nugriauti, bet ji tebestovi.
Maža to, pasinaudojus Statybų įstatymu, ji buvo užregistruota Registrų centre.
Todėl tenka kreiptis į teismą, kad registracija būtų panaikinta”, – sakė J.Spietinis.
Utenos pareigūno nuomone, didžiausiai blogybė, kad pirtis suręsta pakrantės apsaugos juostoje, šlaito išgraužoje, kur apskritai statyba neleistina. Jeigu pirtis nors 15 metrų būtų atitraukta nuo vandens, šiuo metu gal niekam nė nebekliūtų.
Pasak J.Spietinio, įteisinti kaimo vietovėse pastatytus nesudėtingus, nedidelius pastatus šiuo metu galima be didesnio vargo, jeigu tik jie nėra išdygę valstybės saugomoje teritorijoje.
„Pastaruoju metu per reidus aptinkame nedaug savavališkų statybų, nors tokių reidų surengiame nemažai. Dažniausiai ratus sukame aplink ežerus”, – pasakojo J.Spietinis.
