Visi palangiškiai ir kurorto istorijai neabejingi poilsiautojai atidžiai stebi kasdien matomus Kurhauzo pokyčius.
Išgriuvusiomis, degėsių paženklintomis sienomis ir negyvomis langų kiaurymėmis ištisą dešimtmetį gąsdinęs pastatas atgimsta.
Iš tolo švyti rausvomis molio čerpėmis baigiamas kloti stogas, virš kurio baltuoja trys ventiliacijos kaminai.
Restauratoriai baltina atstatytą pastato mūrą, kuris netrukus bus nudažytas autentiška rusva spalva.
Plytos laikėsi viena ant kitos
Naujam gyvenimui Kurhauzą keliančiai Klaipėdos bendrovei „Pamario restauratorius” tai – ypatingas objektas.
„Dar nė karto neteko restauruoti taip sugriauto ir gaisro nuniokoto pastato”, – sako keliasdešimt istorinių pastatų Klaipėdos krašte atkūrusios įmonės direktoriaus pavaduotojas Algimantas Zokaitis.
Po gaisro visas pastato stogas buvo įgriuvęs į vidų, buvo likusios tik sudegusių medinių perdangų liekanos.
Ypač didelį rūpestį kėlė per laiką išgriuvusios ir aptrupėjusios Kurhauzo sienos.
Prieš šimtą metų degtos plytos gaisro karštį atlaikė, tačiau ugnis, lietus, šaltis plytų siūlių cementą buvo pavertę smėliu.
„Stipresnis vėjas tiesiog vertė ištisus sienų fragmentus. Plytos viena ant kitos laikėsi vien tik savo svoriu. Ardydami silpniausias mūro vietas jas nurinkinėjome rankomis”, – nelinksmą pirmų darbo dienų vaizdą prisiminė A.Zokaitis.
Atkuria kurorto istoriją
Atstatomas Kurhauzas A.Zokaičiui ypatingas dar ir todėl, kad jis pats yra palangiškis.
„Pirmasis Palangos viešbutis buvęs Kurhauzas yra mūsų kurorto istorijos pradžia. Prikeldamas Kurhauzą jaučiuosi Palangai grąžinantis ir miesto istoriją”, – teigia „Pamario restauratoriaus” vadovo pavaduotojas.
Todėl Kurhauzas atstatomas ne vien rankomis, bet ir širdimi. „Norime viską padaryti kokybiškai ir tvirtai, nesižvalgydami į sąmatoje numatytus darbus.
Jei pagal sąmatą numatyta sukalti 10 vinių, o matome, kad reikia 20, kalame tiek, kiek reikia.
Siekiame ne paprasčiausiai atstatyti pastatą, bet jį atkurti taip, kad jis išliktų ateities kartoms. Tokia mūsų įmonės filosofija”, – sako A.Zokaitis.
Pavyzdžiui, rytinėje pusėje esančios kupolu dengtos pusapvalės pastato dalies perdangos keitimas į sąmatą nebuvo įtrauktas. Projektą atlikę ekspertai manė, kad jos keisti nereikės.
Tačiau pradėję tvarkyti virš jos esantį stogą restauratoriai pamatė, kad perdanga supuvusi.
„Nusprendėme ją perkloti iš naujo, atkurdami lubose esantį piešinį, nors už šį darbą mums nebus sumokėta.
Kurhauzo išorei ir vidui atstatyti skirta 1,8 mln. litų. Jau dabar matome, kad patys pelno negausime.
Tačiau kai restauruodamas pastatą atkuri istoriją, tai nebėra esmė. Svarbu, kad nuostolių neturėtume”, – sako A.Zokaitis.
Reikėjo nestandartinių sijų
Prieš pradedant darbus labiausiai buvo neramu, ar vos besilaikantis pastato mūras išlaikys masyvias pirmojo aukšto perdangas ir stogo konstrukciją, ar nereikės perstatyti viso pastato.
Laimė, daugiau nei prieš šimtą metų Kurhauzą statę darbininkai sienas mūrijo sąžiningai. Perkloti reikėjo tik viršutinę sienų dalį. Joms ir išgriuvusiems mūro fragmentams atstatyti prireikė apie 30 tūkstančių naujų plytų.
Specialiai degtos restauracinės plytos buvo gabenamos iš Latvijos.
Dar vienas restauratorių laukęs sudėtingas uždavinys – virš 10 metrų pločio salės sumontuoti perdangą.
Pagrindinės ją laikančios sijos turėjo būti vientisos ir jų ilgis turėjo siekti 11 metrų.
Mūsų šalies medienos apdirbimo įmonėse esančios staklės pjauna tik standartinio 6 metrų ilgio sijas.
Be to, urėdijose buvo sunku rasti ir norimo ilgio sijoms reikalingų storų ir aukštų eglių. Iš klijuotos medienos gaminamas sijas Kurhauzui teko užsakyti vienoje Kazlų Rūdos įmonėje.
Susidūrė su neregėtu metodu
„Man teko vadovauti daugelio senų pastatų restauravimui, tačiau pirmą kartą čia išvydau sudėtingą dvigubų sijų kesoninę perdangą.
Išilginės sijos su skersinėmis buvo sujungtos į vieną perdangos struktūrą”, – stebisi restauratorius.
Kada ji buvo įrengta, A.Zokaitis negalėjo pasakyti. Pirmasis Kurhauzo aukštas buvo pastatytas XIX amžiaus pabaigoje.
Antrąjį pastato aukštą grafai Tiškevičiai iškėlė jau XX amžiaus pradžioje.
Tokia tvirta vientisa perdanga buvo reikalinga norint užkloti didelį plotą – apie 300 kvadratinių metrų Kurhauzo salę.
Klaipėdos krašte vokiečių statytuose namuose perdangas virš tokių plotų laikydavo gelžbetoninės sijos.
Bus atkurta pastato puošyba
Dar vienas restauratorių rūpestis – tiksliai atkurti išorės ir vidaus lipdinius.
Visa meninė puošyba paminklosaugininkų buvo nufotografuota dar tuomet, kai Kurhauzas nebuvo sudegęs. Tačiau norėdami kuo tiksliau atkurti vidaus interjero lipdinius restauratoriai tiksliai kopijuoja po gaisro išlikusius jų fragmentus.
„Tinko likučius viduje teks nugremžti ir sienas tinkuoti iš naujo. Todėl norime pasiruošti kuo tikslesniam lipdinių atkūrimui”, – aiškina A.Zokaitis.
Tačiau šie darbai numatyti kitiems metams.
Fasadas atsivers po mėnesio
Restauratoriai iki rudens skubėjo kuo greičiau atstatyti mūrą ir uždengti stogą, kad pastato vidaus nebemerktų lietus.
Dabar statybininkai laukia užsakytų 120 kvadratinių metrų langų ir 7 išorinių durų.
Dideli Kurhauzo langai bus suskirstyti taip pat kaip tarpukariu. Tačiau langai mediniais rėmais bus šiuolaikiški, su stiklo paketais.
Teks nupjauti ir keletą prie pastato savaime išaugusių ir fasadą dengiančių medžių.
Sutvarkytą, įstiklintą, nudažytą ir iš tvorų glėbio išlaisvintą Kurhauzą restauratoriai visuomenei žada parodyti jau rugsėjo viduryje.
„Tada pamatysime, kokį grožį grafai Tiškevičiai buvo sukūrę Palangai”, – žada A.Zokaitis.
Turtinga pastato istorija
1824 metais Palangą nusipirkusio grafo Mykolo Tiškevičiaus sūnus Juozapas žvejų kaimelyje pradėjo kurti kurortą.
Ilgą laiką Palangoje nebuvo specialių kurortinės paskirties statinių: vasarnamių, viešbučių, restoranų. Šios iniciatyvos ėmęsis grafas Juozapas Tiškevičius apie 1877 metus pastatė erdvų restoraną. Apie 1880 metus pastatas buvo išplėstas, jame įrengtas pirmasis kurorto viešbutis. Pagal kaimyninių šalių tradiciją jis buvo pradėtas vadinti Kurhauzu.
XIX a. pabaigoje Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto centru. 1891 metais Palangos dvarą paveldėjęs Feliksas Tiškevičius toliau plėtė pastatą, pastatė medinę Kurhauzo dalį. Vėliau mūrinę ir medinę Kurhauzo dalis sujungė atskiru vieno aukšto mediniu pastatu.
Kurhauzas buvo mėgstamiausia poilsiautojų lankymosi vieta. Čia veikė restoranas, kavinė, skaitykla, biliardo, žaidimų salė. Ilgą laiką tai buvo vienintelis viešbutis Palangoje. Kurhauzo salėje buvo rengiami koncertai, šokių vakarai, mėgėjiški spektakliai. Kurhauzo parke kasdien koncertuodavo pučiamųjų orkestras.
Kurorto reikalais rūpinosi 1905 metais įkurta direkcija. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė direkcijos informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava.
1910 metais prie Kurhauzo buvo iškastas 230 metrų gylio artezinis šulinys, kuris geriamuoju vandeniu aprūpino visą miestą.
Kurhauzas ilgainiui davė pradžią Palangos kurorto plėtrai ir planavimui.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę menkai prižiūrimas pastatas nyko ir prieš gaisrą mūrinė dalis buvo nebenaudojama. 2002 metų rugpjūčio 25 dieną Palangos simbolis sudegė.
