Sakoma, kad protingi mokosi iš svetimų, o kvailiai – iš savų klaidų. Tokiu atveju daugelis mūsų šalies statybininkų priskirtini prie pirmųjų.
Vis dažniau jie atsisako nelegalaus darbo. Baiminasi inspektorių vizitų, tačiau ne mažiau – ir statybvietėse pasitaikančių nelaimių.
Sutartys – svarbiau
Kad ir kas nutiktų darbe, žalos atlyginimo gali tikėtis tik legalus darbuotojas, o tragedijos atveju – jo artimieji.
„Žmonės pirmiausia atneša dokumentus, kad galėtų įsidarbinti, o tik tada derasi dėl algos. Anksčiau būdavo atvirkščiai.
Prieš keletą metų pirmasis klausimas būdavo, kiek bus mokama. O bus ar ne darbo sutartis, mažai kam rūpėjo”, – pasakojo statybų įmonės „Rimsta” savininkas ir vadovas Rimas Mikulėnas.
Ši įmonė turi ir stambesnių, ir smulkesnių užsakymų. Pavyzdžiui, Vilniuje ji šiltino individualųjį namą.
Patys jos darbininkai matė, kaip darbo inspektoriai vaikšto po rajoną ne tik tikrindami darbų saugą, bet ir dairydamiesi nelegalių darbuotojų.
„Rimstoje” dirba apie 30 žmonių. Tačiau darbuotojų kaitos, anot R.Mikulėno, nepavyksta išvengti. Būna, kad vos įdarbintas žmogus pasipusto padus: nieko nesakęs ir nenutraukęs sutarties išmauna uždarbiauti į užsienį.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) neseniai šukavo ir statybų, ir transporto bei sandėliavimo įmones. Mat ir vienose, ir kitose nelaimingi atsitikimai vis dar dažni.
Statybose dar nesaugu
„Patikrinome pusmečio rezultatus. Tendencijos nesikeičia. Mirtinų nelaimių pamažu, bet vis dar daugėja”, – sakė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.
Šiemet statybose žuvo penki, pernai per tą patį laikotarpį trys žmonės.
Dažniausiai skaudžių nelaimių pasitaiko statant daugiaaukščius namus.
Viena pastarųjų tragedijų įvyko maždaug prieš pusantro mėnesio: statybininkas užsimušė nukritęs iš 30 metrų aukščio.
Kalti ir darbdaviai
Palyginti su atitinkamu laiku 2011-aisiais, šįmet gerokai pagausėjo nelaimių naudojantis techninėmis priemonėmis, darbo įrenginiais, įvairiais mechanizmais. Per šiuos metus jau būta penkių mirčių, nors pernai – vos viena.
Pasak S.Balčiūno, blogiausia, kad ir statybų, ir transporto bei sandėliavimo įmonių darbuotojai ignoruoja privalomus saugos reikalavimus.
Kita vertus, neretai ir patys darbdaviai jų nepaiso arba netinkamai organizuoja pavojingus darbus.
Žūsta avarijose
„Yra ir dar viena nelaimių zona, kur darbo inspektoriai yra bejėgiai.
Tai – nelaimės keliuose.
Pastaruoju metu ypač daug darbuotojų smarkiai sužalojami arba žūsta per avarijas, kai važiuoja iš vienos darbo vietos į kitą”, – pasakojo S.Balčiūnas.
Rugpjūčio 6-ąją kelyje Vilnius–Utena susidūrus 2 automobiliams žuvo abiejų vairuotojai – bendrovių „Maniga” ir „Melinga” darbuotojai. Per avariją buvo sužalotas ir „Manigos” vadybininkas.
Neseniai avarijoje žuvo ir du kauniškiai montuotojai. Jie įmonės automobiliu važiavo į užsakymo vietą.
Nelegalai – beteisiai
Nelaimės darbe – blogai. Bet dar blogiau, kai jos ištinka dirbančius nelegaliai.
Tai suprasdami žmonės vis rečiau ryžtasi dirbti nelegaliai. Tačiau, anot S.Balčiūno, darbdaviai vis tiek stengiasi kaip išmanydami taupyti.
Nelegalų darbą jie dangsto darbo sutartimis, kuriose alga numatyta pagal valandinį tarifinį atlygį. Jose sudaromas darbo grafikas vos keletui – 2–4 valandoms per dieną.
Nelaimių gausėja
Statybos ir transporto ir sandėliavimo įmonėse 2011 m. įvyko beveik pusė visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Todėl šios įmonės šiemet atsidūrė po didinamuoju Valstybinės darbo inspekcijos stiklu.
Šių metų pirmąjį pusmetį statybvietėse sunkiai sužalota 11 darbuotojų, dar 5 žuvo. Pernai statybose žuvo 3 darbuotojai, dar 19 patyrė sunkių traumų.
Transportavimo ir sandėliavimo sektoriuje sunkių traumų šįmet patyrė 12 darbuotojų – dukart daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį.
Darbo inspektoriai šiais metais jau patikrinto 125 statybos bei 44 transporto ir sandėliavimo įmones.
Nustatyta apie 400 įvairių pažeidimų, iš jų daugiau nei 350 – statybvietėse. Jose dairytasi ir nelegalių darbininkų. Tokių iš viso būta 25.
Beveik 70 proc. pažeidimų siejami su netinkamai įrengtomis darbo vietomis. Statybininkai dirbo pavojingose zonose, nors jos buvo visai neaptvertos. O jei ir aptvertos, tai ne taip, kaip reikėtų.
Kone 20 proc. visų pažeidimų sudarė neįvertinta profesinė rizika – darbuotojai nebuvo mokomi darbų saugos, dirbo nesaugia įranga.
