Liepos mėnuo Klaipėdos uostui - derlingiausias šiemet. Pavyko surinkti 12,5 mln. litų rinkliavų. Tai visu milijonu daugiau nei pernai liepą. Per 7 šių metų mėnesius iš viso gauta daugiau kaip 80 mln. litų. „Šio mėnesio pradžios rezultatai taip pat nuteikia optimistiškai“, - tikino Uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.
Klaipėdos uoste pirmąkart šiemet perkrauta daugiau kaip 3 mln. tonų krovinių. Liepos apyvarta kiek mažesnė nei to paties mėnesio pernai, tačiau gerokai lenkia 2010 ir 2009-ųjų pasiekimus. Bendras pirmojo šių metų pusmečio atsilikimas nuo praėjusių metų siekia 7,3 proc.
Pasitvirtino prognozės, kad antrasis pusmetis Klaipėdos uostui bus daug sėkmingesnis. Pernai uosto apyvarta buvo rekordinė ir didžiausia tarp Baltijos rytinės pakrantės uostų. Ir toliau daugiausiai kraunama trąšų. Liepą iš viso jų perkrauta daugiau nei milijonas tonų, beveik tiek pat kaip ir pernai.
Tačiau nuo metų pradžios vis mažėja naftos produktų apyvarta, nors pagal perkrautą kiekį pavyko pasivyti 2010-ųjų rezultatą. Liepą perkrauta per 638 tūkst. tonų naftos produktų, tai dešimtadaliu mažiau nei pernai liepą. Naftos produktų krovos kreivė į apačią leidžiasi visuose Pabaltijo uostuose, ypač Talino uoste.
Rusijos uostai - pirmi
Klaipėdos uostas pasiekė visų laiko ro-ro krovos rekordą. Liepą perkrauta 25 tūkst. 404 ro-ro priemonės (su ir be krovinių), tai 8,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Klaipėdos uostas pagal ro-ro krovą tonomis pirmauja tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų. Ne mažiau džiugina ir konteinerizuotų krovinių apyvarta, kuri liepą siekė 34 tūkst. sąlyginių vienetų (TEU), tai beveik 10 proc. daugiau nei 2011 metų liepą.
Liepą didėjo skystųjų, biriųjų ir suverstinių bei generalinių krovinių krova. Šį pusmetį į Klaipėdos uostą atvyko 11 proc. daugiau keleivių nei pirmąją 2011 metų pusę. Kone trečdaliu daugiau atvyko kruizinių laivų turistų. Iš viso šią liepą atvyko 43 tūkst 586 keleiviai.
Per pirmąjį šių metų pusmetį regione, įskaitant ir Rusijos uostus, apyvarta augo daugiau kaip 9 mln. tonų, didžioji dalis šio prieaugio – 8 mln. tonų teko būtent Rusijos uostams. Klesti šiemet ir Rygos bei Ventspilio uostai, o Klaipėdos ir Talino uostams kaimynus tenka vytis. Baltijos šalių uostai lenkia Rusiją tik augančia anglies krova, kitose krovinių grupėse Rusijos uostai neužleidžia lyderio pozicijų.
