Būtent šiuo metų laiku daugiausia švenčiama vestuvių, šeimos švenčių, įmonių vakarėlių, per kuriuos svečius norima nustebinti įspūdingais fejerverkais.
Profesionalams skirtus fejerverkus siūlančių bendrovių teigimu, per vasarą gaunamos pajamos siekia apie 70–80 procentų visos metinės apyvartos.
Maža to, šįmetė vasara jau pranoko net ir drąsiausius lūkesčius, nes užsakovai vis plačiau atveria pinigines.
Užsakymų – lyg prieš krizę
Bendrovės „Blikas” projektų vadovas Artūras Zumeras pastebėjo aiškius verslo atsigavimo požymius.
„2009 metais vasaros savaitgaliais sulaukdavome iki 3 užsakymų, o šią vasarą per vieną savaitgalį įmonė surengia 8–9 fejerverkus”, – pasakojo verslininkas. Jo teigimu, šią vasarą fejerverkų iššaunama tiek pat kiek ir prieš ekonomikos sunkmetį.
Tačiau, palyginti su laikotarpiu iki krizės, fejerverkams skiriamos lėšos yra sumažėjusios.
Užsakovai nori gražaus, bet pigaus reginio. Populiariausi vestuvėms užsakomi fejerverkai kainuoja apie porą tūkstančių litų ir trunka 3–4 minutes.
Prieš sunkmetį jiems nebūdavo gailima ir 5 tūkst. litų.
Lyg atsigavimo rodiklis
Didėjanti fejerverkų paklausa leidžia spėti, kad žmonės finansiniu požiūriu jaučiasi vis saugesni. Šią vasarą pirotechnikų paslaugos buvo užsakomos ne vien švenčiant vestuves, gimtadienius ar krikštynas.
Pavyzdžiui, „Blikui” yra tekę leisti fejerverkus ir paprasčiausiuose draugų pobūviuose.
„Fejerverkai – ne pati būtiniausia paslauga. Tai – greičiau prabangos prekė, kuriai skiriama laisvų sutaupytų pinigų.
Žmonės pernelyg išlaidauti dar nelinkę, tačiau tai, kad užsakymų daugėja, yra objektyvus ekonomikos atsigavimo ženklas”, – savo nuomonę dėstė A. Zumeras.
Sekasi ne visiems
Tačiau mažesnę rinkos dalį užimantys fejerverkų pardavėjai jaučiasi dar ne taip tvirtai.
„Šiek tiek išaugo nesudėtingų pirotechnikos gaminių mažmeninė prekyba. Tačiau profesionalams skirtų ketvirtosios kategorijos fejerverkų užsakymų nedaugėja”, – teigė bendrovės „Polonezas” komercijos direktorius Alvydas Puzelis.
Šioje įmonėje dažniausiai užsakomi apie tris minutes trunkantys tūkstančio litų vertės fejerverkai.
„Hestia Baltic” komercijos direktorius Marius Anglickas teigė, kad siekdama privilioti užsakovų šįmet įmonė visiems pirotechnikos gaminiams ir paslaugoms taiko 20 procentų nuolaidą. Tačiau užsakymų ne itin pagausėjo.
Tiesa, šių įmonių atstovai patys pripažino sunkiai galintys rungtis su maždaug 80 proc. šalies pirotechnikos rinkos užimančiu „Bliku”.
Išleidžia dešimtis tūkstančių
„Blikas” dažniausiai vykdo užsakymus miestų ir rajonų šventėse, kurias rengiančios savivaldybės yra nuolatiniai įmonės užsakovai.
Pastaraisiais metais nedidelių miestų savivaldybės akį traukiančioms ir ausis kurtinančioms pramogoms skiria mažiau pinigų nei prieš krizę. Tačiau šventinių fejerverkų tradicijas išlaikantys didieji Lietuvos miestai pakankamai lėšų surasdavo ir per patį sunkmetį, ir dabar.
Jūros šventės Klaipėdoje, Palangos ir Druskininkų kurortų sezono atidarymo, Kėdainių ledų šventės fejerverkų biudžetas, kaip ir ankstesniais metais, šįmet siekė nuo 10 iki 20 tūkst. litų.
Tačiau „Blikas” yra organizavęs ir per 50 tūkst. litų kainavusius fejerverkus.
Pernai tiek pirotechnikos efektams skyrė Hanzos dienas šventusi Kauno savivaldybė. Įspūdingi beveik 20 minučių trukmės muzikiniai fejerverkai sostinės dangų nušvietė šiemet per valstybinę Vasario 16-osios šventę.
Didelių pokyčių nebebus
A. Zumeras teigė, kad užsakovai dažniausiai pasako, kiek fejerverkams gali skirti lėšų, ir pasitiki „Bliko” specialistų parengtu variantu.
Tačiau pasitaiko ir nerealių pageidavimų. Pavyzdžiui, kad į dangų šaunantys pirotechnikos užtaisai danguje išrašytų sukaktuvininko vardą.
„Teoriškai tai yra įmanoma. Tai buvo padaryta per Pekino olimpiados atidarymą.
Tačiau praktiškai tokie norai yra neįgyvendinami”, – sakė „Bliko” projektų vadovas.
Bendrovė naudoja Kinijoje pagamintus pirotechnikos užtaisus. Fejerverkų pramonė išplėtota ir Pietų Europos šalyse – Ispanijoje, Italijoje.
Ten gaminami sprogstamieji cheminiai mišiniai yra geresnės kokybės: fejerverkai ryškesnių spalvų, plačiau išsisklaido danguje, ilgiau dega.
Tačiau jų kaina tris kartus didesnė nei kiniškų.
Kardinalių fejerverkų verslo pokyčių A. Zumeras neprognozuoja: „Tai, ką per šventes matome dabar, ateityje nebepasikeis, nes nieko nauja sugalvoti jau neįmanoma.”
Pirotechnikos gamintojai gali tik patobulinti cheminę sprogstamųjų mišinių sudėtį. Todėl fejerverkai kasmet papildomi įvairesniais garsiniais efektais, naujomis trajektorijomis.
