Neramu darosi ir dėl to, kad Skandinavijos bankai kuo toliau, tuo labiau erzina klientus dideliais administravimo mokesčiais. Lietuvos banko duomenimis, vietinių pervedimų į kitą banką kainos 2008 m. siekė 1,14 lito už pervedimą internetu ir 3,05 lito mokant banko skyriuje. 2010 m. šios kainos atitinkamai išaugo iki 1,30 Lt ir 3,25 Lt. Lietuvos bankas tiria komercinių bankų paslaugų kainų pagrįstumą. Rezultatai bus pateikti rudenį.
„Lietuviškuose bankuose surinktos palūkanos, kad ir kokios jos mažos būtų, bent jau lieka mūsų šalyje ir neiškeliauja į Švediją“ , - sako finansų ekspertas Algimantas Variakojis. Be to, iškilus problemoms stambūs užsienio bankai šalį ir jos bėdas apleidžia pirmieji.Tuo tarpu Švedijos įmonės praneša, kad šiemet planuoja į Lietuvoje esantį verslą investuoti per 230 mln. litų. Tiesa, nėra jokių duomenų, kiek pinigų kasmet iškeliauja priešinga kryptimi.
Ir postūmis, ir stabdis
Anot finansų specialisto ir finansų maklerių asociacijos prezidento A. Variakojo, į Lietuvą atėję skandinaviško kapitalo bankai davė mūsų šalies bankinei sistemai daug gero.
„Su šiaurietiškais bankais atėjo kitokia darbo kultūra, kita etika, bendravimas su klientu. Tai buvo postūmis ekonomikai, be to, įsigalėjo nauja praktika bankuose, kuri pas mus buvo prastai žinoma – kad ir tas pats lizingas“, - pastebėjo pašnekovas.
Tačiau jau krizės metu paaiškėjo, kad užjūrio bankai nėra pats geriausias variantas Lietuvai, nes atsiradus problemai mūsų šalyje, finansai paprasčiausiai pasitraukė. Tuo tarpu lietuviški bankai neturėjo kur trauktis, jiems teko bendradarbiauti su verslu ir jie ženkliau prisidėjo prie Lietuvos ūkio atgaivinimo.
„Kai bankas turi stiprų finansinį užnugarį kitoje šalyje, jam nuo to geriau, jis nebankrutuoja, bet šaliai nuo to nėra geriau. Iš to laimi nebent indėlininkai, nes jie gali jaustis ramiau, jų turtas apdraustas, nepražūva“ , - aiškino A. Variakojis.
Paklaustas, ar kokios nors šalies bankai galėtų atsverti šiuo metu Lietuvoje įsivyravusius švediško kapitalo bankus, pašnekovas konkrečios valstybės įvardyti negalėjo.
„Bet kuris bankas iš kitos šalies, arba naujas lietuviškas būtų naudingas, nes padidintų konkurenciją, sumažėtų palūkanos. Be to, lietuviškuose bankuose palūkanos, kad ir kokios jos nedidelės būtų, išlieka Lietuvoje ir neiškeliauja į Švediją“ , - sakė A. Variakojis, dar kartą pabrėždamas lietuviškų bankų naudą šalies ekonomikai.
Suprantama, kad stipraus finansinio užnugario neturintys lietuviški bankai Lietuvoje atsiranda sunkiai. Tačiau didesnis „savų“ bankų skaičius galėtų ne tik numušti paslaugų kainas, bet ir sušvelninti būsimas finansines krizes.
„Kadangi užsienio bankai prieš krizę labai aktyviai pumpavo pinigus į mūsų rinką, o po krizės patraukė juos, tai jie tik dar labiau paryškino krizę. Negalima kaltinti būtent Švedijos bankų, kad jie sukėlė krizę, tačiau jie prie to prisidėjo, nes sukūrė įspūdį, kad Lietuvoje viskas neįtikėtinai auga“ , - iš užsienio plūdusių pinigų grėsmę nurodė A. Variakojis.
Džiaugiasi mažomis kainomis, peikia korupciją
Tuo tarpu patys švedai kur kas palankiau vertina rinką, kurioje jie dirba. Antai Švedijos prekybos tarybos biuras kartu su šios šalies ambasada atliko tyrimą: buvo apklausiami vadovai iš Lietuvoje savo veiklą plėtojančių 130 Švedijos įmonių. Apklausos dalyviai kaip didžiausius Lietuvos privalumus minėjo patogią strateginę padėtį, aukštos kvalifikacijos specialistus ir mažus veiklos kaštus.
„Stabili politinė aplinka, gera gyvenimo kokybė, rinkos pelningumas, geros sąlygos verslui pradėti, puiki mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūra – tai dar keli veiksniai, darantys Lietuvą patrauklią verslui“, – teigė Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin. Anot ambasadorės, vien per šiuos metus Švedijos verslas ketina investuoti per 230 mln. litų į mūsų šalį.
Švediškų įmonių atstovai gyrė lietuvius darbuotojus, apibūdindami juos kaip kvalifikuotus, išsilavinusius, inteligentiškus, jaunus, ambicingus, sunkiai dirbančius, tačiau taip pat pažymėjo, kad lietuviams trūksta kūrybiškumo ir iniciatyvos. Be to, šalyje jaučiamas specifinių sričių specialistų – inžinierių, programinės įrangos kūrėjų ir techninį išsilavinimą turinčių asmenų – trūkumas.
Apklaustuosius džiugino ir jų pačių vertinimas mūsų šalyje - 84 proc. respondentų teigė, kad kaip skandinaviškų įmonių atstovai jie yra vertinami labai gerai arba gerai. Deja, patys jie ne viską vertina taip teigiamai.
Nors 85 proc. apklaustųjų su korupcija Lietuvoje tiesiogiai nesusidūrė, daugiau nei pusė įmonių atstovų mano, kad jų konkurentai laimėjo įvairius konkursus kyšių pagalba. Kita vertus, pastebima, kad situacija Lietuvoje per pastaruosius metus gerokai pasikeitė į teigiamą pusę.
Pasak Švedijos prekybos tarybos vadovo Baltijos šalims Manto Zalatoriaus, kritiškiausiai verslininkai įvertino mokėjimo terminų nesilaikymą. „Mokėjimų kultūra Lietuvoje įvardinta kaip pati prasčiausia Baltijos šalyse, teigiant, kad „atidėti mokėjimai (Lietuvoje) tapo savotiška tradicija“, - sakė M. Zalatorius.
Tarp kitų bėdų dar minimas žiniasklaidos neskaidrumas ir itin prastas susisiekimas oro transportu. „Atviruose komentaruose švediškų įmonių atstovai rašė abejojantys nepriklausomos žiniasklaidos egzistavimu Lietuvoje, teigė pasitikintys tik keliais žiniasklaidos šaltiniais, – kalbėjo M. Zalatorius. – Buvo išsakyta nuomonė, kad kartais konkurentai naudojasi jiems priklausančiomis žiniasklaidos priemonėmis siekdami konkurencinio pranašumo“.
