Vievio paukštyno darbuotojai nepaliauja stebėtis, kaip iš rankų plėšiami visi darbo įrankiai.
Dalį paukštyno akcijų valdžiusi bendrovė „Kauno grūdai” jau išsivežė vištas, inventorių, o dabar bando pasisavinti paukštynui priklausančius laukus bei juose augančius pasėlius.
Tiek dabartiniai įmonės vadovai, tiek bankroto administratorius nesupranta, kodėl kažkas visomis išgalėmis siekia sunaikinti paukštyną.
Nerado jokių sutarčių
Vievio paukštyno vadovus pribloškė žinia, jog „Kauno grūdai” ketina nusavinti pasėlius ir dar nori gauti išmokas iš Europos Sąjungos fondų.
„Visiškai nesuprantama, kodėl „Kauno grūdai” pasėlius deklaravo kaip savo ir dabar už juos prašo išmokų.
Jokios sutarties, kuri patvirtintų nuosavybės teises, nėra. Labai įdomu, kokiu pagrindu tai daroma”, – stebėjosi bankroto bylą administruojančios bendrovės „Valeksa” direktorius Stasys Poškus.
Anot jo, tai jau ne pirmas kartas, kai išaiškėja tikrieji „Kauno grūdų” kėslai – bet kokia kaina pasisavinti tai, kas šiai įmonei nepriklauso.
Tiesia rankas į fondų pinigus
„Lietuvos ryto” žiniomis, „Kauno grūdai” deklaravo paukštynui priklausantį 92,1 hektaro žemės sklypą Kaišiadorių rajone ir už tai tikėjosi gauti Europos Sąjungos fondų išmokas.
„Netikėtai gavome raštą, kad mūsų laukų derlius deklaruotas „Kauno grūdų” vardu, tačiau nėra jokių sutarčių ar įrašų Registrų centre. Sunku suvokti, kaip taip gali būti”, – tvirtino S. Poškus.
Vievio paukštynas jau šiandien kreipsis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos prašydamas išsiaiškinti išmokų teisėtumą.
Paukštynas dėl nusavintų laukų taip pat pareiškė pretenziją „Kauno grūdams”, tačiau raštiškame pasiaiškinime – mažai atsakymų.
Jame teigiama, kad sėjos ir kitus darbus savo laukuose atliko paukštynas, tačiau derlius esą jam nepriklauso, nes sėklų parūpino „Kauno grūdai”.
Įmonė keliama iš duobės
Savo laukuose Vievio paukštynas jau daugelį metų užsiaugindavo dalį vištų pašarui reikalingų grūdų.
Tačiau šią vasarą iš paukštyno per dvi savaites buvo išvežta 750 tūkst. vištų, o dabar dar ir pasėliai tapo nebe jo nuosavybė.
Įmonės vadovai ir administratorius įsitikinę, kad tai yra bandymas bet kokia kaina pasisavinti svetimą turtą.
„Pastarieji mėnesiai paukštynui – itin sudėtingi.
Įmonę paliko daug darbuotojų, išvežtas inventorius, vištos, tačiau siekiame visomis išgalėmis stabilizuoti darbą”, – kalbėjo paukštyno vykdomoji direktorė Palmira Rimdeikienė.
Pasak jos, dabar įmonę reikia prikelti iš gilios duobės, į kurią paukštyną įstūmė „Kauno grūdai”.
P. Rimdeikienė džiaugėsi, kad kol kas darbai vyksta sklandžiai: priimta daug naujų specialistų, sudarytas vištaičių, viščiukų bei kiaušinių pirkimo planas, kuris padės iki kitų metų pradžios pripildyti paukštyną.
„Mums pavyko įsigyti norimą kiekį vištaičių.
Rugsėjo pirmąją paukštyne turėtų būti 300 tūkstančių sparnuočių, lapkritį – 400 tūkstančių, o sausį – 750 tūkstančių vištaičių”, – pasakojo P. Rimdeikienė.
Dėl vištų įsigijimo įmonės specialistai derasi su partneriais užsienio šalyse – čekais, lenkais, olandais, suomiais, švedais.
Greitai rado pašarų tiekėjų
Teismui nurodžius nutraukti bet kokias sutartis su „Kauno grūdais” paukštynas liko be nuolatinio vištaičių lesintojo.
Tačiau, atrodo, įmonė sugebėjo išspręsti problemą suteikdama didelę naudą visai Lietuvos ekonomikai, mat paukštynas pradėjo aktyviai supirkinėti žaliavą iš Lietuvos ūkininkų.
„Pavyko įsigyti norimą grūdų kiekį iš Lietuvos tiekėjų.
Su kiekvienu ūkininku stengiamės atsiskaityti kiek įmanoma greičiau, per tris dienas po žaliavos paėmimo.
Lietuvos ūkininkai patikėjo sunkioje situacijoje esančia įmone. Tikimės jų nenuvilti ir ateityje”, – kalbėjo P. Rimdeikienė.
Planuojama, kad nuo kitų metų sausio 1-osios, visiškai atkūrus paukštyno darbą, kiekvieną mėnesį įmonei reikės net 3 tūkst. tonų kombinuotųjų pašarų.
