Rusijos rinkodaros žvaigždė: „Gaila, kad pasaulyje dar egzistuoja ginklai, galingesni už informacinius“

Kol Vakarų šalių rinkodaros vadovai suka galvą, iš kur paimti daugiau pinigų rinkodaros biudžetams ir taip patraukti vis įnoringesnių vartotojų dėmesį, konsultantai Rusijoje kuria unikalias rinkodaros koncepcijas „be biudžeto“ ir ieško būdų parduoti prekes, jų reklamai neišleidžiant nė cento. Knygos „Rinkodara be biudžeto: 50 efektyvių būdų“ autorius, vienas garsiausių Rusijos rinkodaros konsultantų Igoris Mannas sutiko duoti išskirtinį interviu Lrytas.lt.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 27, 2012, 12:42 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 3:23 AM

- Dažnai išskiriama atskira Rusijos komunikacijos ir rinkodaros mokykla (lyginant su JAV, Prancūzijos ir t.t.). Jūsų nuomone, kokie pagrindiniai jos principai? Ko būtų galima išmokti? Kokiais pagrindiniais bruožais ji skiriasi nuo Vakarų Europos rinkodaros „taisyklių“?

Deja, rusiškai rinkodaros mokyklai dar nėra kuo didžiuotis, pavyzdžiui, rusų autorių parašytas knygas apie rinkodarą „Amazon“ elektroninėje parduotuvėje galima suskaičiuoti ant pirštų.

Bet aš įsitikinęs, kad mes sugebėsime sukurti daug įdomių rinkodaros modelių. Savo sukurta koncepcija „Rinkodara be biudžeto“ aš sugebėjau nustebinti net patį Philipą Kotlerį!

 Manau, kad mes esame europietiškų ir amerikietiškų rinkodaros principų skolinimosi ir permąstymo etape. Jei norite daugiau pasidomėti Rusijos rinkodaros tendencijomis, rekomenduoju paskaityti šiuos autorius: Levit, Durakov, Kot, Berezin, Imšenickaja, Kačalov. Jie turi aibę įdomių idėjų.

- Neseniai Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė viešai pareiškė, kad Rusija siekia užvaldyti Lietuvos ir kaimyninių Baltijos šalių informacinę erdvę. Kaip jūs vertinate tokio pobūdžio pareiškimus? Ar moderniame pasaulyje komunikacija tampa vienu galingiausių ginklų?

„Kas valdo informaciją, tas valdo situaciją“ – sena išmintis. Tai puikiai supranta kiekvienas įmonės, ministerijos ar šalies vadovas. Gaila, bet pasaulyje kol kas egzistuoja ginklai, kurie kur kas galingesni už informacinius. Visgi aš tikiu, kad žmonija, valstybės pradės ir informacinį nusiginklavimą – po branduolinio, cheminio, biologinio...

- Ar valstybėms reikalinga rinkodara?

Be abejonės. Rinkodaros objektu gali būti ir miestas, ir atskiras regionas, ir valstybė. Kažkam reikia svečių, kažkam investicijų, o kažkam reikia sulaikyti gyventojus nuo vidinės ar išorinės migracijos. Žinoma, rinkodara be biudžeto turi apribojimų – skaičiuojama, kad ji apima tik 100 priemonių.

Priminsiu, kad Amerikos rinkodaros asociacija teigia, jog iš viso egzistuoja daugiau nei 5000 klientų pritraukimo ir išlaikymo priemonių. Taigi, priemonių „be biudžeto“ mažai, tačiau bet kuris bet kokio lygmens rinkodaros specialistas supranta, kad „sutaupytas centas yra uždirbtas centas“.

- Dirbote su Artimųjų Rytų ir Afrikos regionais, kuo ypatinga komunikacija ten?

Kiekviena šalis savaip unikali. Ne veltui tarptautinės korporacijos turi tokią populiarią taisyklę „Mąstyk globaliai, veik lokaliai“. Kiekvieną šalį kaskart turi vertinti individualiai: koks bus prekės pavadinimas, kokias pardavimo skatinimo priemones naudosime, koks bus produkto gyvavimo ciklas.

Svarbios net iš pažiūros nereikšmingos detalės, pavyzdžiui, kai kuriose šalyse nedarbo dienos yra kitomis dienomis negu Europos šalyse. Skirtingi pirkėjai. Skirtinga kultūra. Perkamoji galia skirtinga. Itin skirtingai suprantamas kūrybiškumas. Man buvo labai naudinga patirtis įvairiose įmonėse, kai dirbau Centrinės Rytų Europos, NVS, Artimųjų Rytų, Afrikos regionų rinkodaros vadovu.

- Populiarinate rinkodarą be biudžeto. Provokuoju – gal rinkodarai išvis nereikia skirti pinigų? Kodėl? Kur išties verta investuoti?

Pinigai reikalingi. Reklama buvo ir išlieka prekybos variklis. Tačiau, jei imsime analogiją su varikliu, kai kada galima ir į kalną važiuoti, kai kada galima tempiamam vilkiko judėti, o kai kada ir rankomis stumti.

- Kiek (procentais) galima sutaupyti rinkodaros biudžeto?

Esu įsitikinęs, kad galėsite sutaupyti iki 10 procentų mažos įmonės rinkodaros išlaidų. Dideliame versle tai gali būti ir 1 procentas, tačiau absoliutus skaičius iškart nustebina.

- Papasakokite istoriją apie kvailiausiai rinkodarai išleistus pinigus.

Išeikite į lauką ir pažiūrėkite į reklamos stendus. 90 procentų reklamų ant šių stendų yra išmesti pinigai. Kodėl?

Reklamoje, kaip ir seniau, viskas daroma neprofesionaliai – taip, kad tai nieko neparduoda. O tai yra pagrindinė reklamos užduotis. Ją turi pastebėti, į ją turi sureaguoti. Jei tokios reakcijos nėra, vadinasi, jūs kvailai išleidote pinigus.

- Kaip krizė pakeitė ir ar išvis pakeitė mąstymą apie rinkodarą? Ar, Jūsų nuomone, tai ilgalaikiai pokyčiai?

Deja, manau, kad krizė mus mažai ko išmokė. Mes mažai nudegėme. Mažai padarėme išvadų.

- Jei rinkodaros vadovui duotumėte tik tris trumpus patarimus, kokie jie būtų?

1. Nuolat mokykitės: skaitykite, lankykitės konferencijose, seminaruose.


2. Išmokite naudotis naujomis priemonėmis: interneto rinkodara, rinkodara be biudžeto, domėkitės neuromokslais.


3. Pradėkite mąstyti ne tik apie tai, kaip vienu veiksmu paskatinti prekių pardavimą, bet galvokite integruotai – mintyse turėkite mažiausiai penkis rinkodaros aspektus, tokius kaip pardavimų skatinimas, kainodara, pardavimo kanalai, personalas ir kt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.