„Raidla Lejins & Norcous“ apklausė 103 verslininkus, iš jų apie pusė dirba Baltarusijoje.
„Baltarusija yra patraukli šalis mūsų verslininkams, kurie per pastaruosius 20 metų užaugo ir realiau vertina riziką. Nenoriu sakyti, kad jie yra avantiūristai. Tų, kurie dar neveikia Baltarusijoje, nuogąstavimų nepatvirtina tie, kurie jau dirba šioje šalyje“, - tvirtino kontoros vadovaujantis partneris Irmantas Norkus. Jo kontora neseniai atidarė atstovybę Minske.
Pasak jo, Baltarusija kol kas neįgyvendino prezidento Aliaksandro Lukašenkos grasinimų Lietuvai dėl meškiukų skrydžio.
„Iki šiol buvo apsikeista viešais pareiškimais, konkrečių srautų ribojimo į uostą kol kas, mano žiniomis, nėra“, - sakė I. Norkus.
Vis dėlto dauguma kontoros apklaustų verslininkų nesako, kad dirbti Baltarusijoje yra lengva. Tik mažiau kaip pusė įmonių, kurie jau dirba Baltarusijoje, sako, kad verslo plėtra šioje šalyje yra lengva, nesudėtinga.
Apklausti verslininkai įspėja, kad Lietuvos įmonei gali nepavykti iš Baltarusijos atsivežti šioje šalyje uždirbto pelno. Tokių problemų patyrė penktadalis Lietuvos verslininkų.
Trys ketvirčiai įmonių sako, kad jų veiklą apsunkina sudėtinga biurokratija. Trečdalis įmonių biurokratijos kliūčių patiria kasdien, dar beveik pusė – kelis kartus per mėnesį.
Pusė apklaustųjų mano, kad korupcija Baltarusijoje yra tokia pati, kaip Baltijos šalyse, arba didesnė. „Tai turėtų nuraminti planuojančius plėtrą, nuraminti stereotipus“, - palyginimą su Baltijos šalimis komentavo I. Norkus.
Du penktadaliai Lietuvos įmonių Baltarusijoje dirba per vietinius partnerius, nesteigia jokio savo juridinio asmens. Kiti yra įsteigę savo atstovybes ar dukterines įmones.
Į Baltarusiją dar neįžengę verslininkai laukia, kol šioje šalyje bus aiškesnė makroekonominė situacija, sumažės biurokratija, politinė rizika bei valiutos reguliavimas. „Tie, kurie jau veikia Baltarusijoje, su šiomis kliūtimis nesusiduria ir taip nemano“, - tvirtino I. Norkus.
Baltarusijoje gamyklą ketina atidaryti Vakarų medienos grupė, apie plėtrą kalba ir „Senukai“. Planus kurti prekybos tinklą šioje šalyje paskelbė dalis „Maxima“ savininkų.
„Šio prekybos centro plėtra patvirtinta sudarytomis sutartimis ir įsipareigojimais nuomotojams. Ta plėtra bus. vakarų medienos grupės pavyzdžiu, manau, paseks ir kiti baldų gamintojai“, - sakė I. Norkus.
„Nepaisant to, kad santykiai tarp ES ir Baltarusijos aštrėja, statistika ir faktai rodo, kad prekybos apimtis ir investicijos auga. Lietuva eksportuoja apie 2 mlrd. litų vertės prekių, iš Baltarusijos perkame už milijardą. Tai pakankamai dideli mastai.
Baltarusija yra didelė rinka, joje 10 mln. vartotojų, tai jauna ir neprisotinta rinka. Viešojoje erdvėje yra daug informacijos, kiek mes Vilniuje turime pirkėjų iš Baltarusijos. Tai tik maža dalis pirkėjų srauto. Manau, kapitalas ir investicijos turi savo logiką, o politiniai procesai vyksta atskirai“, - sakė I. Norkus.
Lietuva 2011-aisiais buvo aštuntas investuotojas Baltarusijoje pagal tiesioginių investicijų dydį. Mūsų šalies investicijos siekė apie 10 mln. JAV dolerių, tai sudarė 0,7 proc. visų į Baltarusiją atkeliavusių pinigų.
