Tokią idėją iškėlė garsus Estijos verslininkas, buvęs vidaus reikalų ministras ir Talino meras Juri Moisas.
Neva tokios mažos ir nuostolingai veikiančios skrydžių įmonės turėtų jungtis, o ne konkuruoti.
Tikimybė – neatmestina
J.Moiso nuomone, priešingu atveju abiejų bendrovių laukia „Lietuvos avialinijų” likimas – jos anksčiau arba vėliau bankrutuos.
„Estonian Air” vadovas Tero Taskila ir „Air Baltic” diriguojantis Martinas Gaussas neatmetė tikimybės, kad ateityje pajėgos gali būti suvienytos.
Tačiau abu pripažino, kad kol kas bendrovės lieka konkurentės ir savarankiškai sieks uždirbti pelno.
Turi brangų vadovą
Pirmąjį šių metų pusmetį Latvijos įmonės nuostoliai siekė 33 mln., o Estijos – 14,9 mln. eurų. Talino dienraščio „Eesti Paevaleht” vertinimu, estų įmonei sekėsi prasčiau, nes ji yra tris kartus mažesnė nei latvių, o patirti nuostoliai nėra proporcingai mažesni.
Estijos ekonomikos ir transporto ministras Juhanas Partsas tokius aviakompanijos „Estonian Air” finansinius rodiklius įvertino itin prastai ir pareiškė, kad vyriausybė daugiau neketina jos remti.
Prieš dvejus metus Talinas gelbėjo aviacijos įmonę nuo bankroto, nes buvo pažadėta netrukus uždirbti pelno.
1991 metais įkurtą „Estonian Air” vyriausybė po penkerių metų privatizavo, pasilikusi tiktai trečdalį akcijų.
Jos šeimininkė Švedijos SAS dėl didėjančių nuostolių 2010 metais ketino aviakompaniją išvis uždaryti, bet estai perpirko akcijas iš skandinavų.
Prieš metus „Estonian Air” perviliojo vieną iš „Air Baltic” vadovų – suomį T.Taskilą. Naujajam direktoriui buvo skirta įspūdinga 400 tūkst. eurų metų alga – kone keturis kartus didesnė nei ankstesniam.
T.Taskila tvirtina, kad jau kitų metų pabaigoje „Estonian Air” pradės dirbti pelningai, o dabartiniai nuostoliai susiję su naujos strategijos diegimu, naujų lėktuvų įsigijimu ir pabrangusiais degalais.
Vyksta įnirtinga kova
„Estonian Air” paskelbė pasirinkusi kitą strategiją nei „Air Baltic”.
Latviai siūlo Baltijos šalių gyventojams tiesioginius oro skrydžius į Rusijos ir Vakarų Europos miestus, o tuo tarpu estai siekia Taliną paversti tranzitiniu uostu Suomijos ir Švedijos provincijų gyventojams, norintiems nukakti į Vakarus ar Rytus.
Tačiau iš tiesų kaimyninių šalių oro bendrovės įnirtingai konkuruoja dėl tų pačių keleivių.
Pavyzdžiui, „Air Baltic” neseniai pradėjo pardavinėti bilietus maršrutu Ryga–Talinas–Oslas už 56 eurus, nors „Estonian Air” iš Talino į Oslą iki šiol skraidino už 137 eurus.
Atleidžia darbuotojus
Paskelbusios apie milžiniškus nuostolius, abi bendrovės pranešė atleisiančios 15 procentų darbuotojų.
Latviai prisipažino per pusmetį aštuoniais procentais pabranginę bilietus, pristabdę skrydžių plėtrą, uždarę kone šeštadalį nuostolingų maršrutų, o vykdydami likusius ketinantys 2014 metais uždirbti pelno.
Estai kainų kelti neketina ir didžiuojasi, kad per pusmetį sugebėjo 52,5 procento padidinti keleivių skaičių, tad lėktuvuose užimama vidutiniškai 79 procentai vietų.
Vis dėlto nemažai Estijos aviacijos specialistų baiminasi, kad agresyvi „Estonian Air” plėtra gali baigtis įmonės bankrotu, todėl vis garsiau siūloma ją sulėtinti arba jungti su „Air Baltic”.
