Vienas iš tokių bendradarbiavimo pavyzdžių - „Arvi“ įmonių grupė, kuri finansiškai padeda kelioms mokymo įstaigoms, ypač daug dėmesio skirdama su Aleksandro Stulginskio universitetu. Apie koncerno filosofiją ir indėlį į jaunimo ugdymą pasakoja „Arvi“ viceprezidentas Alfonsas Sigitas Tamošiūnas.
Per daug vadybininkų ir teisininkų
„Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja kiek iškreiptos formos mokslų sistema, kuomet vienu metu paruošiame begalę vadybininkų, teisininkų bei įvairių socialinės sferos specialistų. Realus jų poreikis yra daug mažesnis, tad po studijų darbų nerandantys jaunuoliai bando persikvalifikuoti arba paprasčiausiai emigruoja,“ – dėl keletą metų besitęsiančio proceso nerimauja A. Tamošiūnas.
Pašnekovas tikina, kad šiuo metu Lietuvai ypač trūksta gabių inžinierių, agronomų ir kitų žemės ūkio specialistų, bet šių diplomų įgijimas nėra tinkamai skatinamas.
„Kiekvienoje sferoje turi dirbti profesionalai. Ten, kur reikalingas, tarkim, agronomas, savo vietą sunkiai ras meno, sporto ar kultūros žmogus. Protingas darbuotojas gali prisitaikyti prie jam nepažįstamos ar svetimos srities, bet tam vėlgi reikalingi papildomi mokymai. Juk būtina susipažinti tiek su terminologija, tiek su darbo specifika“, - sako A. Tamošiūnas.
Reikia stengtis, kad jaunimas pasiliktų Lietuvoje
Netinkamas būsimų darbuotojų ruošimo mechanizmas neša dar vieną opią problemą. „Jaunimą auklėjame būti pasaulio piliečiais ir vis mažiau kalbame apie patriotiškus jausmus“, – mintimis dalinasi pašnekovas.
„Žmogus, gyvenantis tėvynėje, negali elgtis blogai. Jis kuria saugias darbo vietas, neteršia aplinkos, stengiasi dirbti taip, kad nebūtų gėda prieš savo kaimyną. Stebintys dabartinę situaciją žino, kad žemės ūkyje didžiausios problemos kyla būtent dėl užsienio kompanijų veiklos.“
A. Tamošiūnas, kaip pagrindinę valstybės vertybę, išskiria jaunąją kartą. Pasak pašnekovo, , reikia taip įtvirtinti jaunus žmones, kad kuo daugiau jų liktų Lietuvoje. „Turime padėti rasti savo vietą po saule, suteikti galimybę augti bei tobulėti, kaip žmonėms ir kaip specialistams.“, - sako A. Tamošiūnas.
Užsienio universitetai ruošia ne vien tik genijus
Tik suteikiant geras mokymosi ir gyvenimo sąlygas galima sulaikyti jaunimą nuo emigravimo. Tuo suinteresuota „Arvi“ įmonių grupė bendrauja su įvairių pakopų mokslo įstaigomis. Plataus profilio pagalba teikiama gimnazijoms, kolegijoms ir universitetams.
„Vasaros metu pas mus darbuojasi nemažai studentų. Tokių, praktiką atliekančių jaunuolių, šiais metais suskaičiavome per penkiasdešimt. Leidžiame išbandyti jėgas žemės ūkyje, o norintiems ir galintiems dirbti šioje srityje pasiūlome pasilikti. Visgi natūralu, kad atsiranda ir tokių, kurie per praktikai skirtą laiką pamato, kad juos labiau domina mokslinis darbas arba išvis kitokia veikla,“ – atvirauja pašnekovas, primindamas, kad moderniajam žemės ūkiui reikalingi ir biotechnikos, selekcijos, informacinių ir nanotechnologijų specialistai.
„Garsieji pasaulio universitetai savo vardu gali pritraukti itin gabų jaunimą, tad sudaromas įspūdis, kad juose ruošiami vien tik genijai. Manau, kad mūsų šalies dėstytojai yra pakankamai aukšto, arba netgi aukštesnio, lygio, nei daugumos prestižinių įstaigų, tad dėl studijų kokybės abejoti nevertėtų“, - sako A. Tamošiūnas.
Absolventų klubui „Alumni“ priklausantis vyras džiaugiasi, kad dėl verslo sektoriaus studijų kokybė kasmet ženkliai gerėja. Tam įtakos turi modernizuojamos auditorijos, tiesioginis studentų bei mokslinių tyrimų rėmimas.
