Baltijos agroverslo instituto (BAVI) kvietimu šiomis dienomis Lietuvoje lankosi 4 atstovai iš Afganistano, 3 iš Tadžikistano, 2 – iš Pakistano. Delegacijose – svarbūs asmenys: vyriausi Afganistano ir Tadžikistano veterinarai, Pakistano žemės ūkio viceministras.
„Pareigūnai, kurie atvažiuoja, sužinos, kokia yra šalutinių gyvūnų produktų tvarkymo schema: teisės aktų reikalavimai Lietuvoje ir ES, atliekų skirstymas į kategorijas, šių produktų santykis su kitais produktais, tvarkymo procesas, - pasakojo projekto vadovė Lina Gužienė. - Lietuva – vienas geriausių pavyzdžių šioje srityje. Pas mus geriausiai organizuota gyvulių ir produktų kontrolė nuo lauko iki stalo, vena institucija atlieka visą kontrolę.“
Dėl aplaidumo siaučia ligos
Afganistanas ir aplinkinės šalys su džiaugsmu priima pagalbą. Šalyse siaučia juodligė, maras, pasiutligė, kitos ligos, kurios plinta neatsakingai atsikratant gyvulių liekanų. Pasitaiko, kad nuo šių ligų ne tik gaišta kiti galvijai, bet ir miršta žmonės.
Neveikia jokia rimta gyvulinės kilmės atliekų tvarkymo sistema. Kai kurios vietovės turi pasidariusios sąvartynus, bet ūkininkai dažnai užkasa dvėselieną ir kitas gyvulių atliekas kur papuola.
„Jie nori turėti sistemą – kiek įmanoma adaptuoti lietuvišką, ES sistemą prie savo realybės. Kol kas šalyse nėra, kas tvarko šalutinius produktus, nėra proceso kontroliuojančios institucijos.
Ūkininkai nėra suinteresuoti perdirbti gyvulinės kilmės atliekų, - aiškino L. Gužienė. - Palyginkite: Lietuvoje jei nugaišta karvė, ūkininkas gauna apie 720 litų kompensaciją. Taip žmogus skatinamas per 24 valandas pranešti apie įvykį utilizavimo įmonei. Specialistai atvažiuoja su įranga, surenka atliekas ir įmonėje perdirba, o valstybę informuoja, kam pervesti kompensaciją.“
Perdirbimas – pelningas verslas
BAVI darbuotoja pasakojo, kad iš daugelio gyvulinės kilmės atliekų galima gaminti vertingus produktus ir juos parduoti.
„Šioje srityje galima padaryti verslą. Tarkime, iš kritusių gyvūnų galima gaminti techninius riebalus. Kiti gyvūninės kilmės produktai gali būti naudojami tolesnei pašarų gamybai.“, - pasakojo projekto vadovė.
Lietuvoje šiuo verslu užsiima vienintelė gyvūninių atliekų tvarkymo įmonė – „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
