Kroviniu jį užpildyti tikimasi per tris keturias dienas. Tai bus pirmoji stambi lietuviškų grūdų eksporto siunta šį derliaus nuėmimo sezoną, o krovinys keliaus į Afriką.
KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža paneigė kalbas, esą grūdų išvežimas iš Lietuvos stringa dėl uosto kompanijų kaltės.
– Problemą sukėlė ne geležinkelis ir ne uostas, manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl žemdirbiams nebuvo kur dėti grūdų – didelis jų derlingumas ir drėgnumas. Grūdus į mūsų terminalą šį sezoną pradėta vežti rugpjūčio pirmosiomis dienomis, nuo rugpjūčio
7 d. priėmėme po 100 vagonų kasdien. Pernai viskas vyko maždaug trimis savaitėmis vėliau. Išplėtę savo sandėlius juose sutalpiname 105 tūkst. t grūdų, o per metus į laivus galime pakrauti 2,5–3 mln. tonų grūdų. Su stambiausiais Lietuvoje grūdų supirkėjais esame pasirašę ilgalaikes sutartis, jie užsako laivą, mes pakrauname. Problemos neturime, fiziniai pajėgumai tinkami. Galų gale uoste yra ir kitos kompanijos, – „ŪP“ sakė KLASCO generalinis direktorius.
Pašnekovo teigimu, rugsėjo pirmosiomis dienomis laukiama ir antro didelio laivo. Sandėliuose dabar telpa tiek grūdų, kad du tokius laivus galima pakrauti beveik be jokios pertraukos, o kol juos krauna, į sandėlius vežama nauja produkcija trečiajam laivui.
– Per parą į sandėlius galime priimti 140 vagonų ir dar apie 50 automobilių, iš viso apie 10 tūkst. tonų. Vidurnaktį iš pirmadienio į antradienį prasidėjo krova į laivą, kartu atnaujinome naujų vagonų su grūdais priėmimą – antradienio rytą iškrauti pirmieji 14 vagonų.
Mūsų kompanijos sandėliai nėra elevatoriai ir skirti ne ilgai sandėliuoti grūdus, o juos laikyti iki pakrovimo į laivą. Tie ūkininkai, kurie įsirengė nuosavus sandėlius su džiovyklomis, sunkumų per javapjūtę nepatyrė, sudėtingiau mažesniems, kurie sandėlių neturi.
Džiugu, kad žemdirbiai užaugino gausų derlių, bet, manau, šių metų situacija privers daryti ir tam tikras išvadas dėl užauginto derliaus sandėliavimo, – mano A. Pauža.
Krovos įrenginiai galėtų dirbti ir per lietų, tačiau laivo triumas, į kurį byra grūdai, lyjant uždengiamas, taigi krova tokiu oru neįmanoma. Keblumų dėl pirmojo grūdų į Klaipėdos uostą atplaukusio laivo susidarė dar ir todėl, kad jis atvyko neišplautas, nors apie 90 proc. laivų paprastai būna švarūs.
– Jei kalbėsime apie visus krovininius laivus, didžioji jų dalis būna išvalyti, švarūs ir nepriklausomi inspektoriai pretenzijų jiems neturi. Šį kartą laivą teko plauti. Valyti laivai siunčiami į reidą, taip gaištamas laikas, šiam laivui suteikėme galimybę būti išplautam prie gretimos krantinės. Darbus įgula atliko per itin trumpą laiką – dvi dienas, nors tokio dydžio panamax laivuose tai užtrunka iki penkių dienų, – sakė KLASCO generalinis direktorius.
Grūdų krova savo apimtimi, vertinant pagal pernykščius rezultatus, kompanijoje sudaro tik apie 5 proc. visos krovinių apyvartos.
Pernai pastačius papildomus sandėlius ir, kaip sakė A. Pauža, kraunant iki 3 mln. tonų grūdų per metus, šis procentas kelis kartus ūgtelėtų.
Į grūdų krovos apimtis įskaičiuojamos ir užsienio šalims teikiamos paslaugos. Pernai buvo kraunami grūdai iš Rusijos, šiemet derliai ten menki, nežinia, ar rusai Klaipėdos uostui duos uždirbti.
Kaip ten bebūtų, kai skaitote šį rašinį, laivas „Liberty Dream“ jau baigiamas krauti ir rengiasi palikti Klaipėdą, išgabendamas pirmąją stambią šių metų derliaus siuntą. Tai ir tam tikras palengvėjimas žemdirbiams, vėl galintiems vežti derlių į pradedamus tuštinti elevatorius.
