Pietietiški patiekalai, tiksliau, į juos panašūs kebabai, Vilniuje pardavinėjami net 111 kebabinių. Jose dažniausiai dirba iš šiltesnių kraštų atvykę pardavėjai, kurių supratimas apie asmens higieną gerokai skiriasi nuo lietuvių.
Todėl dažnoje sostinės kebabinėje užuosi ne prašmatnių rytietiškų prieskonių kvapus, o sovietmetį primenančių viešųjų valgyklų dvoką.
Šeimininkai nuolat keičiasi
Netvarka ir antisanitarinės sąlygos kebabinėse puikiai žinomos ir Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
„Mes dažnai stabdome jų veiklą, nes kebabinės priskiriamos vidutinės rizikos subjektams”, – patikino šios tarnybos viršininko pavaduotoja Vaida Barkovskienė.
Tai, kad dažnoje kebabinėje galima su kebabu pasivaišinti ir neaiškios kilmės mėsa arba daržovėmis, pasak V.Barkovskienės, priklauso nuo šeimininkų, kurie keičiasi vos ne tokiu pat dažnumu kaip mėnulio fazės.
„Daugiau kaip trisdešimt procentų visų kebabinių šeimininkų pasikeičia kasmet.
Atidarant kebabinę viskas būna švaru ir tvarkinga, o netrukus, pasikeitus šeimininkams, vaizdas būna visai kitoks”, – pasakojo pareigūnė.
Švara – minimali
Dažnos kebabinės šeimininkai Vilniuje – kitataučiai.
„Jų ir išsilavinimas, ir supratimas apie švarą bei tvarką žemesnis negu vidutinio lygio”, – teigė V.Barkovskienė.
Tuo įsitikino ir „Sostinės” korespondentai. Žirmūnų gatvėje esančios kebabinės „Efeso kebabai” šeimininkas lietuviškai tesugeba pasakyti, kad kebabus gamina su jautiena ir kiek jie kainuoja.
Vanduo šioje sename kioske įsikūrusioje kebabinėje supiltas į plastikinę tarą, nėra net šaldytuvo.
„Atėję atlikti patikrinimo į restoranus, bendraudami su jų virtuvių vadovais suprantame vieni kitus iš pusės žodžio, o kebabinėse dažnai užsiimame švietėjiška veikla, aiškindami ir konsultuodami, kaip viską privaloma sutvarkyti”, – apgailestavo V. Barkovskienė.
Skundai plaukia nuolat
Skundų dėl kebabinių veiklos bei maisto kokybės Maisto ir veterinarijos tarnyba gauna daug. Tiesa, didelių ligų protrūkių nėra daug, nes šaldytos mėsos pusgaminius kebabinės perka iš didmenininkų. Šviežios nešaldytos mėsos kebabinės nenaudoja.
„Tačiau mes neturime tiek žmonių, kad galėtume patikrinti kiekvieną kioską ar kebabinę.
Didesnės rizikos subjektus tikriname du kartus per metus, vidutinės rizikos – kartą per metus, mažos rizikos – kartą per dvejus metus”, – aiškino V. Barkovskienė.
Šiuo metu Maisto ir veterinarijos tarnyboje dirba tik trys specialistai, tikrinantys sostinėje maistu prekiaujančius kioskus ir kebabines.
