Tai, kas liko restorano lankytojo lėkštėje nesuvalgyta, keliauja į kiaulių augintojų fermas, nors tai griežtai draudžiama.
Mat taip plinta ir užkrečiamosios ligos, ir kyla kanibalizmo grėsmė.
Tokius priekaištus vardija Biodegraduojančių atliekų tvarkytojų asociacija (BATA).
Šį sektorių kontroliuojanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) aiškina, kad tokių nusižengimų pasitaiko, tačiau ne taip dažnai.
Maisto atliekų gausėja
Šįmet per pirmąjį pusmetį iš viešojo maitinimo ir mažmeninės bei didmeninės prekybos įmonių šalutinių gyvūninių produktų buvo surinkta 1347 tonos, pernai tuo pat metu – 1027 tonos. Iš viso pernai tokių atliekų jų tvarkytojams pateko 2142 tonos.
Nors kiekis per metus išaugo, atliekų tvarkytojai tvirtina ką kita – pagedusio maisto surenka mažiau.
Tiesa, per metus smarkiai išsiplėtė jų tvarkytojų gretos – nuo 134 iki 218, tad ir surenkamu kiekiu tenka dalytis su konkurentais.
Į šį sąrašą įtraukti tie, kurie surenka atliekas, jas perveža, rūšiuoja, išpakuoja, perdirba (gamina kompostą, biodujas ar kurą), taip pat žvėrių augintojai, cirkai, zoologijos sodai ar medžiotojų būreliai.
Šalutinius gyvūninius maisto produktus surinkti iš prekybos centrų ir perdirbti arba perduoti kitoms tvarkymo įmonėms, naudotojams, perdirbimo įmonėms Lietuvoje gali 24 bendrovės, o teisę tik paimti iš prekybos centrų ir nuvežti tvarkymo įmonei turi 32 įmonės.
Prieš kelerius metus šių įmonių buvo mažiau.
Viešojo maitinimo atliekas – tai, ko nesuvalgė restoranų svečiai, – surinkti gali 9 įmonės, o transportuoti – 7 įmonės.
Kiaules šėrė kiauliena
Šiemet per pirmuosius šešis mėnesius VMVT inspektoriai surengė 134 patikrinimus 106 šalutinių produktų tvarkymo įmonėse. Nustatyti 59 pažeidimai. Dauguma atliekų tvarkytojų atsipirko įspėjimais, trys įmonės buvo nubaustos.
Bendrovė „Vermikompostas” nubausta griežčiau – birželį buvo sustabdyta jos veikla.
Ji vienam Ukmergės rajono ūkininkui tiekė maisto produktų atliekas. Į ūkį nuvykę inspektoriai išvydo, kad kiaulės šeriamos kiauliena, žalia paukštiena, žuvimis.
Gyvūnus draudžiama šerti šalutiniais gyvūniniais produktais ir viešojo maitinimo atliekomis, mat šitaip gali plisti gyvūnams pavojingos užkrečiamosios ligos, tokios kaip snukio ir nagų liga, klasikinis kiaulių maras.
Be to, šeriant gyvūnus tos pačios rūšies gyvūnų produktais gali išsivystyti kanibalizmas.
VMVT nustatė, kad šalutiniai gyvūniniai produktai į ūkį buvo atvežti pažeidus šių produktų tvarkymo reikalavimus, be privalomų dokumentų.
Skundžia vieni kitus
„Pažeidimų būna, tačiau jie nėra ypatingi. Dažniausiai nesilaikoma higienos reikalavimų – netinkamai išvalomos transporto priemonės ar dezinfekuojami konteineriai.
Taip pat pasitaiko dokumentų tvarkymo spragų”, – nusižengimus vardijo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.
VMVT dažnai sulaukia skundų iš pačių atliekų tvarkymo įmonių – jos praneša apie kitų tvarkytojų nusižengimus, iš kurių tik dalis pasitvirtina.
„Juntama didelė konkurencija. Tačiau tai yra geras dalykas – ji skatina pasitempti kitus”, – mano E.Mecelis.
Kritikuoja konkurentus
„Atliekų verslas iškreiptas. Kai kurios įmonės netvarkingai rūšiuoja ir netinkamai perduoda jas naudotojams – tarkim, cirkams ar zoologijos sodams.
Viena įmonė dvi savaites atvirai savo teritorijoje laikė atliekas, nesilaikydama nustatytų įstatymų ar ES reglamentų.
Tokios atliekos pūva lauke, jas ėda katės, žiurkės. Į neaptvertą teritoriją patenka ir asocialūs asmenys. Tai kelia grėsmę užsikrėsti tiek gyventojams, tiek gyvūnams”, – bėdas vardijo BATA vadovas Heraldas Morkys.
Jis tikino turintis duomenų, kad kelios atliekų rinkėjų įmonės sukūrė juodąją rinką – be leidimų maisto atliekas parduoda kiaulių augintojams, kitiems ūkininkams kaip pašarą.
Anot H.Morkio, tos įmonės dirbtinai mažina savo paslaugų kainas. Paprastai sutvarkyti toną atliekų atsieina apie 800 litų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai ši paslauga teikiama už perpus mažesnę kainą ar dar pigiau.
„Realiai sutvarkyti toną atliekų už 300 litų neįmanoma. Tačiau jie papildomai uždirba parduodami toną pašarų už, tarkim, 450 litų. Šie pinigai niekur neparodomi, nemokami jokie mokesčiai”, – tikino H. Morkys.
Parduoti maisto atliekas ūkininkams – kur kas pelningesnis verslas nei jas perdirbti, tarkim, ilgus mėnesius ruošti kompostą ar gaminti biodujas.
„Iš komposto nėra pelno. Neturime Lietuvoje tokios rinkos. Iš esmės kompostas niekam reikalingas, nes pigiau nusipirkti neorganinių cheminių trąšų.
O ekologiniai ūkiai turbūt patys arklių mėšlu iš žirgynų tręšia”, – svarstė H. Mor ys.
Kaltina nesąžiningumu
BATA įžvelgia ir daugiau šio sektoriaus problemų.
Anot asociacijos narių, atliekų jos surenka mažiau, nes prekybos centrai, viešbučiai, restoranai nesuinteresuoti jas atiduoti vengdami papildomų išlaidų.
Todėl maisto atliekos atsiduria ten, kur jų neturėtų būti – komunalinių atliekų konteineriuose, o skysčiai išpilami į kanalizaciją.
„Jei maitinimo įmonėje realiai per savaitę susidaro tona atliekų, tačiau ji deklaruoja, kad susidarė 20 kilogramų, tai turi mokėti tiktai abonentinį mokestį.
Toks verslas yra socialiai neatsakingas. Geriau atliekas tvarko didieji prekybos centrai”, – aiškino H. Morkys.
Kad atliekų surenkama mažiau, patvirtino ir įmonės „Horeca sprendimai” vadovas Vytautas Keršys: „Mūsų manymu, jos keliauja į sąvartynus arba maitinimo įstaigų darbuotojai išsineša namo – naminiams gyvūnams šerti.
Prie kiekvieno restorano inspektoriaus juk nepastatysi.”
V. Keršio apskaičiavimu, jo vadovaujama įmonė atliekų sutvarko penktadaliu mažiau nei prieš metus.
Prekybos centrai, kavinės, viešbučiai tikina pasenusio maisto kasmet išmetantys vis mažiau. Kad jo surenka mažiau, tvirtina ir atliekų tvarkymo įmonės, kurių skaičius per pastaruosius metus išaugo lyg ant mielių. Šiame versle spėriai auga ir įtampa.
Atiduoda labdarai ir ūkininkams
Prekybos centrai ir maitinimo įstaigos vienu balsu tikino besistengiantys, kad maisto atliekų kiekis mažėtų ar bent jau nedidėtų.
„Esame vienintelis prekybos tinklas Lietuvoje, kuris paskutinę dieną galiojančius maisto produktus atiduoda labdarai, taip sumažindamas utilizuoti skirtų produktų kiekį ir padėdamas visuomenei.
Vien per praėjusius metus „Maisto bankui” atidavėme maisto, kurio vertė – daugiau kaip 12 mln. litų”, – sakė prekybos tinklo „Iki” atstovas Valdas Lopeta.
Produktai, kurių negalima atiduoti paramai – maisto gamybos atliekos, itin trumpo galiojimo maisto produktai, surinkti „Iki” parduotuvėse, tvarkomi dviem būdais.
Dalis jų atiduodama ūkininkams, zoologijos sodams, gyvūnų globos įstaigoms, medžiotojų draugijoms, kad tinkami gyvūnams šerti produktai būtų tam panaudoti, o likusi atliekų dalis perduodama atliekų tvarkymo įmonėms, kurios gamina kompostą.
Iš viso per 2011 metus „Iki” prekybos tinkle buvo surinkta ir perduota toliau naudoti – kompostuoti, biodujoms gaminti arba gyvūnams šerti zoologijos soduose, globos namuose, miškuose – apie 3 tūkst. tonų maisto atliekų.
Lyginant 2012 metų septynių mėnesių duomenis su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, maisto atliekų kiekis šiame tinkle vidutiniškai išaugo apie 7 proc.
Tinklo „Norfa” atstovas Darius Ryliškis tikino, kad išmetamų maisto atliekų kiekis smarkiai susitraukė prieš dvejus metus įdiegus griežtesnę prekių užsakymo kontrolę.
„Utilizuojamų negyvūninės kilmės atliekų kiekis nuo praėjusių metų nesikeitė. Utilizuojame tausojančiu aplinką būdu, laikydamiesi Maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų”, – sakė „Maxima” atstovė Olga Malaškevičienė.
„Maxima” tinkle per mėnesį susidaro iki 100 tonų gyvūninių maisto atliekų. Dar iki 20 tonų vaisių ir daržovių tinklas atiduoda ūkininkams.
