27 metų technologijų įmonės savininkas pats pajuto Graikijoje stojusį sunkmetį. Kai penkios šios šalies kompanijos, kurioms lietuvio bendrovė „InRuntime” teikė paslaugas, tapo nebemokios, teko ir jam laikinai uždaryti bendrovę.
Tačiau Kaune gyvenęs vyras greitai sumąstė, kaip trejus su puse metų gyvuojantį verslą vėl pastatyti ant kojų. Dabar jis kartu su bendraminčiais plėtoja dar keturis projektus. Tačiau visi šie verslai registruoti jau nebe Graikijoje.
Išgyvena lūžio metą
P. Uža įsitikinęs, kad ši krizė ir nuolatinė Europos Sąjungos lyderių kontrolė pastūmės konservatyvų Graikijos verslą iš esmės keistis.
„Verslas šalyje prislopintas. Dominuoja šeimos verslai, dažnai – turizmo. O dabartinį metą galima pavadinti lūžio laikotarpiu, perversmu.
Rinkoje atsiranda naujų žmonių, pamažu kuriama naujų verslų. Tačiau jie sulaukia didelio pasipriešinimo iš vyriausybės. Ji bando tik surinkti mokesčius, tačiau net nemėgina padėti verslininkams”, – kalbėjo lietuvis.
Todėl ir P. Uža, ir dažnas graikas įmonę registruoja ne Graikijoje, o užsienyje. Lietuvio įmonė „InRuntime” registruota Kipre ir JAV, o nauja bendrovė „Taggzy”, kurios bendraturčiu jis tapo, – Jungtinėje Karalystėje.
„Graikijoje iki 70 procentų uždirbamų pinigų tenka atiduoti valstybei – tai siaubingai daug, todėl net patys graikai savo įmones gimtinėje registruoja tik blogiausiu atveju”, – aiškino lietuvis verslininkas.
Remia išeiviai
Itin sunku tiems, kurie nutaria pradėti verslą. Graikijoje įprasta, kad į naujokų įmones investuoja jau įsitvirtinę verslininkai. Tačiau jie pastaruoju metu nebelinkę atverti piniginių. Paskolų nesiūlo ir bankai.
„Investuotojai šiuo metu nori palaikyti tik dideles įmones, investuoti su minimalia rizika. Tačiau tokių bendrovių Graikijoje nedaug – kelios telekomunikacijų, sveikatos apsaugos kompanijos”, – kalbėjo P.Uža.
Didžiausia paspirtis naujokams – graikų išeiviai, kadaise įsitvirtinę Amerikoje ar Australijoje. Remdami verslą jie jaučiasi grąžinantys skolą tėvynei ir prisidedantys prie jos gerovės.
„Graikai labai didžiuojasi savo šalimi ir mano, kad užsieniečiai jiems neturi nurodinėti.
Tačiau daugelis supranta, jog vyriausybė nieko nepadarė, kad padėtis pagerėtų. Ir vienaip, ir kitaip mąstančių yra maždaug vienodai”, – apie nuotaikas Graikijoje kalbėjo lietuvis.
Gniaužia biurokratija
„Jei mano įmonė būtų buvusi registruota Graikijoje, išlikti būtų buvę labai sunku”, – nedvejoja lietuvis. Nuo verslo šioje šalyje jį atbaidė ne tik dideli mokesčiai, bet ir klampi biurokratija.
„Tenka sugaišti labai daug laiko, kad gautum kokią nors pažymą. Neretai matyti korupcijos požymių. Aplinka pradėti verslą nėra labai gera.
Lengviau nuskristi į Kiprą ar Didžiąją Britaniją ir ten pasirašyti reikiamus dokumentus”, – aiškino P.Uža.
Jis pasakojo, kad per pastaruosius pusantrų metų daug šeimos verslų Graikijoje neatlaikė krizės ir tiesiog buvo nutraukti. Ypač sunku buvo toms, kurios teikė paslaugas ar prekes valstybinėms įstaigoms.
„Valstybė nustojo mokėti verslui ir nežada atsiskaityti. Iki tol dirbti su valstybinėmis įmonėmis atrodė saugu. Graikijoje buvo diegiama nuomonė, kad valstybės sektorius yra stabilus, jame dirbti labai gerai”, – sakė lietuvis.
Teko laikinai užverti duris
Smūgį patyrė ir P.Užos įmonė. Prieš pusantrų metų penki jos klientai nebegalėjo susimokėti už paslaugas.
„Tiesiog pasakė: „Atsiprašome, tačiau mes nutraukiame veiklą.” Negautus pinigus teko nurašyti į nuostolius. Kadangi jos visos tapo nemokios vienu metu, mums tai buvo didelis smūgis”, – pasakojo P.Uža.
Lietuvio bendrovei „InRuntime”, kuriančiai interneto sprendimus verslui, taikomąsias programas, žaidimus išmaniesiems telefonams, neliko nieko kita kaip uždaryti biurą ir laikinai atleisti visus darbuotojus.
„Po mėnesio vėl atvėrėme duris. Iš buvusių penkių darbuotojų liko keturi. Iš pradžių dirbome namuose, dabar jau nuomojamės biurą. Atlyginimų nemažinau. Mano galva, tai neetiška”, – sakė P.Uža.
Su visais jo ir bendraminčių verslo projektais dirba iš viso 30 žmonių.
Apsivalymo metas
Lietuvis įsitikinęs, kad graikai išmoks pamokas, mat jau dabar matyti šiokių tokių poslinkių: „Rinka apsivalė. Tarkim, uždaryta daug parduotuvių, restoranų, kurie būdavo nešvarūs, stebėdavausi, kaip jie išsilaiko, kas į juos eina. Vietoj jų atidaryta naujų, patrauklių.”
Smulkieji graikų verslininkai buriasi į organizacijas, vyksta verslui skirti renginiai, įkurta naujų bendradarbiavimo erdvių, kuriose galima išsinuomoti darbo vietą valandai ar dienai ir susipažinti su bendraminčiais verslininkais.
Maisto kainos parduotuvėje nepasikeitė, tačiau atpigo greitasis maistas, kava išsinešti. Antai puodelis tokios kavos anksčiau kainavo 4 eurus, dabar – 80 centų.
Tačiau išaugo nedarbas, ypač tarp vyresnių žmonių, mažiau kvalifikuotų darbininkų.
„Graikijoje justi didelis nemokamų kvalifikacijos keitimo ir kėlimo kursų trūkumas”, – vardijo lietuvis, tikintis, kad ši šalis ilgainiui atsities.
