Laidą apie priklausomybę drabužiams kuriantis Gok Wan vienai drabužių kaupimo maniakei prieš televizijos kamerą kaip paslaptį pašnabždėjo, kad moterys nuolat nešioja tik apie 20 proc. įsigytų drabužių. Vadinasi, likę 80 proc. perkami ne pridengti įvairias kūno vietas, bet tiesiog būti šalia ir paguosti.
Apskritai be vienos erdvios drabužinės šiuolaikinį butą sunkiai įsivaizduotų net vyrai. Juk gyvename klimato zonoje su keturiais metų laikais ir užsnigus mūsų šortams reikia kažkur žiemoti. Be to, kai kuriuos drabužius geriau laikyti tamsoje.
Tačiau žmonės drabužiams jau skiria atskirus kambarius arba girdi atvirus sąžinės priekaištus, kodėl negali vieno iš dviejų buto kambarių užleisti savo mielų džinsų, megztinių, suknelių, megztukų apgyvendinimui.
Nieko keisto, kad stilingo gyvenimo būdo tinklaraščiai ir moterų žurnalai plyšta nuo patarimų, kaip tvarkyti drabužines, nes anksčiau ar vėliau situacija tampa nekontroliuojama. Visi patarėjai vieningai sutaria, jog drabužių tvarkymą reiktų pradėti nuo atsipalaidavimo pratimų, smilkalų deginimo ir raminančios muzikos.
Drabužių laikymo problemas labai padeda išspręsti atviros kabyklos. Palyginti su jomis, šiuolaikinės drabužinės atrodo taip, tarsi turėtų rimtų antsvorio problemų. Atvirų kabyklų grožio paslaptis paprasta – jos paprasčiausiai laikosi drabužių dietos. Jų nepridengia jokios stumdomos, atidaromos ar suveriamos durys, kurių paskirtis yra vienintelė – apsaugoti šeimininkus nuo nereikalingo streso pamačius, kas dedasi jų drabužinių viduje.
Dar viena atvirų kabyklų grožio paslaptis – jos tikrai ne tokios talpios, kaip drabužinės. Ant jų nesukabinsi viso savo gyvenimo drabužių. Kabyklos neturi jokių stalčiukų, lentynėlių ir krepšių, iš kurių sunku iškrapštyti net studijų metais vilkėtą megztuką.
Nesunku paaiškinti, kodėl atviros kabyklos visuomet, kartoju - visuomet atrodys per mažos. Reikia išmokti su tuo paprasčiausiai susitaikyti.
Atvirų kabyklų priešininkai bamba, kad apie jas galima pasakyti tik keturis dalykus – jos būna pakabinamos, pastatomos, atremiamos ir nuobodžios. Taip galvojant kabykla ant ratukų gali pasirodyti labai originali.
Atviros kabyklos nelaikomos rimtu baldu. O nerimtų baldų lietuviai neperka rimtai ar ilgam. Dažniausiai prekybos centruose kartu su pienu ir kuo pigiau. Tad nieko keisto, kad atviroms kabykloms supermamos turi tą patį priekaištą – jos labai dažnai lūžta. Bet atvirų kabyklų būna ir be plastmasinių detalių, nenuobodžių ir nebūtinai ant ratukų.
Kad ir dizainerių Susos Stofer ir Veronikos Wildgruber kabykla „Wardrope”, kurią gamina kompanija „Authentics“. Tiesiog tvirta poliamidinė virvė su keturiais Y formos kabliukais tvirtinama prie lubų. Kai nereikia, tokia kabykla gali būti paprasčiausiai nukabinta, suvyniota ir padėta nesvarbu kur - į stalčių arba kišenę.
Jei atviros kabyklos kelia kokių nors asociacijų, palyginimas su medžiu būtų vienas populiariausių. Bet ir šią temą garsiausi pasaulio dizaineriai sugeba originaliai ir kūrybiškai interpretuoti. Michaelo Youngo su Katrin Olina Petursdottir ir Eero Aarnio sukurtos kabyklos vadinasi taip pat - „Tree” („Medis”), tačiau pastačius jas šalia pasijusi tarsi atsidūręs Alisos stebuklų šalyje.
Klaidinga manyti, kad atvirų kabyklų vieta tik prieškambaryje. Toks požiūris gerokai apriboja ir jų pritaikymo galimybes. Atvira kabykla ne atrinkti jau nereikalingus drabužius, bet netgi reikalingumo testą praėjusius rūbus dar ir atlikti daugiau funkcijų, pavyzdžiui, atskirti namų zonas. Belgų kompanija „Extremis” gamina kabyklą „Stick” (diz. Stefan Kaiser, Hsu-Li Teo).
Atvirai pasakius, pirmą kartą ją pamatęs pagalvojau, jog tai - mobili pertvara. Paaiškėjo, kad ji ir gali būti naudojama kaip mobili pertvara. Į guminį arba medinį pagrindą susmaigstytų 180 cm aukščio stiklo pluošto virbų miškelis puikiai atskiria funkcines zonas, tačiau kartu ant jų galima pakabinti bet ką - nuo švarko iki rankinės.
Ant šios kabyklos-kabyklos nerūpestingai užmestas drabužis tampa įdomia puošybos detale, o ne netvarkingumo įrodymu. Nebent tai būtų drabužis, kuris labiau mėgsta tamsą. dizainika.lt
