Mažąsias bendrijas, kaip ir individualias įmones, gali steigti tik fiziniai asmenys, tačiau bendrijos steigėjų skaičius, kitaip negu steigiant individualią įmonę, gali būti didesnis už vieną, o narių skaičius negali viršyti dešimties asmenų.
Privalumai: mažesni reikalavimai, atsakomybė bei kaštai, paprastesnis valdymas
Bene didžiausias mažosios bendrijos, kaip verslo organizavimo formos, privalumas yra tas, kad ją steigiant nėra taikomas privalomo minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas. Taigi, bent šiuo aspektu, mažoji bendrija yra pranašesnė už uždarąją akcinę bendrovę, kuriai yra taikomas ne mažesnis kaip 10 tūkstančių litų kapitalo reikalavimas.
Be to, priešingai negu individualios įmonės, mažosios bendrijos yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, o tai reiškia, kad bankroto atveju bendrijos nariai atsakys tik bendrijos kapitalu bei turtu, kaip ir akcinių bendrovių akcininkai.
Mažoji bendrija neprivalo turėti vadovo. Visas vadovui priskirtinas funkcijas įgyvendina bendrijos narių susirinkimas, o santykiuose su trečiaisiais asmenimis, jo sprendimų pagrindu, bendriją atstovauja susirinkimo paskirtas atstovas.
Jei mažoji bendrija nusprendžia turėti vienasmenį valdymo organą – vadovą, su juo yra sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis.
Tiek individualioje įmonėje, tiek uždarojoje akcinėje bendrovėje vadovo etatas/pareigybė yra privaloma, o su juo yra sudaroma darbo sutartis (su individualios įmonės vadovu taip pat gali būti sudaroma ir civilinė sutartis). Taigi, mažosios bendrijos veiklos kaštai yra mažesni, kadangi išvengiama reikalavimo mokėti minimalų darbo užmokestį vadovui bei kitus su tuo susijusius mokesčius.
Pelno paskirstymo tvarka, narių priėmimas ir pasitraukimas
Mažosios bendrijos pelnas paskirstomas kiekvienam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui. Visgi, Mažųjų bendrijų įstatyme nurodoma, kad bendrijos nuostatuose gali būti nustatyta kitokia pelno paskirstymo nariams tvarka. Nariai gali paskirstyti pelną, t.y., gauti pelno avansu, už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį. Pelnas avansu taip pat gali būti išmokamas asmeniniams narių poreikiams tenkinti.
Tuo atveju, jei konkrečiam bendrijos nariui avansu išmokėto pelno dalis viršija ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jam priklausančią dalį, ar bendrija patiria nuostolį, dalis ar visas avansu išmokėtas pelnas privalo būti grąžintas bendrijai.
Nauji mažosios bendrijos nariai priimami nuostatuose numatyta tvarka narių susirinkimo sprendimu, kuris priimamas vienbalsiai.
Kaip galima spręsti iš įstatymo formuluočių, narys iš mažosios bendrijos veiklos gali pasitraukti:
• nario teises neatlygintinai perduodamas kitam asmeniui; • nario teises parduodamas; • savanoriškai pasitraukdamas iš bendrijos veiklos.
Nario teisės perleidžiamos (neatlygintinai) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Jokių papildomų su tuo susijusių apribojimų įstatymas nenumato, išskyrus reikalavimą sumokėti iki perleidimo momento nesumokėtą nario įnašo dalį.
Ketindamas savo teises parduoti, narys apie tokį savo ketinimą privalo informuoti savo bendriją. Tada bendrijos narių susirinkimas per nuostatuose numatytą terminą gali vienbalsiai priimti sprendimą, kurio pagrindu, likusieji nariai atsiskaito su savo teises parduodančiu bendrijos nariu ir taip padidina savo įnašų dalis. Pastaruoju atveju, savo teises ketinantis parduoti narys laikomas pasitraukusiu iš bendrijos veiklos nuo atsiskaitymo su juo momento. Jei toks sprendimas nepriimamas, teisės gali būti parduotos ar kitaip perleistos kitam fiziniam asmeniui.
Taigi, Mažųjų bendrijų įstatyme numatyta narių pirmumo teisė įsigyti parduodamas nario teises yra panaši į uždarosios akcinės bendrovės akcininkų pirmumo teisę įsigyti vieno iš akcininkų ketinamas parduoti akcijas.
Mažosios bendrijos narys taip pat gali savanoriškai pasitraukti iš bendrijos veiklos nuostatuose numatyta tvarka. Jo įnašas į bendrijos veiklą yra grąžinamas ar kompensuojama šio įnašo vertė, padidinta mažosios bendrijos pelno ar sumažinta mažosios bendrijos nuostolių dalimi, proporcinga jo įnašo dydžiui (vertei).
Be to, įstatyme yra įtvirtinta galimybė išpirkti nario teises priverstine tvarka (Civilinio kodekso 2 knygos 9 skirsnis).
Individualios įmonės pertvarkymas į mažąją ūkinę bendriją
Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos individualios įmonės galės būti pertvarkomos į mažąsias ūkines bendrijas. Atsižvelgiant į tai, kad pastaroji verslo vykdymo forma užtikrina ribotą jos dalyvių civilinę atsakomybę, o kartu išlaiko visus privalumus, pertvarkymas yra patraukli ir svarstytina galimybė.
Visgi, reikėtų atkreipti dėmesį, kad trejus metus nuo pertvarkymo, iki jo veikusi individuali įmonė (taigi, ir jos savininkas) turės atsakyti už turėtų įsipareigojimų įvykdymą, to nepadarius po pertvarkymo veikiančiai mažajai bendrijai.
