Lenkijos teisingumo ministerijos duomenimis, kasmet šalyje apie 30 tūkstančių žmonių nuteisiama už ekonominius nusikaltimus.
Tačiau realios bausmės sulaukia tik vienas iš dešimties sukčių. Kitiems jos vykdymas atidedamas arba paskiriama simbolinė bauda.
Sukčiavimas – kasdienybė
Patikėto turto užvaldymas. Fiktyvūs mokėjimai. Pinigų grobstymas per įvairias įmones. Kyšiai valdininkams, klientams ar tiekėjams. Nelegalus partijų finansavimas. Mokesčių slėpimas.
Šį sąrašą galima vis tęsti, mat tokios aferos Lenkijoje tapo kasdienybe.
Tarptautinė konsultacijų kompanija „PricewaterhouseCoopers” tvirtina, kad šioje valstybėje verslo nusikaltimų daugėja net du kartus greičiau nei visame pasaulyje.
Lenkija pagal sukčiavimo ir kitokių machinacijų atvejus užtikrintai pirmauja Vidurio ir Rytų Europoje.
Pernai net 39 procentai kaimyninės valstybės verslininkų prisipažino tapę tokių aferų aukomis. Net ketvirtadalis jų užkibo ant interneto sukčių kabliuko.
Baudos kelia juoką
Pagal bylas ekonominiai nusikaltimai pakilo į trečiąją vietą – daugiau nubaudžiama tiktai girtų vairuotojų ir kriminalinių nusikaltėlių.
Tačiau keisčiausia, kad į kalėjimą praėjusiais metais pateko tik 3,1 tūkst. iš 28,4 tūkst. asmenų, nuteistų už ekonominius nusikaltimus. Maža to, daugumai jų teks už grotų sėdėti vos nuo pusės iki dvejų metų.
Lygtine bausme atsipirko 24,4 tūkst. aferistų, o kitiems buvo skirtos piniginės baudos: didžiausia – 5 tūkstančiai zlotų (4,13 tūkstančio litų).
Buvusio teisingumo ministro Zbigniewo Ziobros nuomone, būtent menkos bausmės ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl Lenkija virsta sukčių rojumi.
Moka paslėpti galus
Eksministras teigia, kad iš tiesų nuo aferistų nukenčia gerokai daugiau verslininkų, tačiau dalis jų nenori to atskleisti, nes bijo pakenkti įmonės įvaizdžiui.
Kitų ekspertų nuomone, nusikaltimų daugėja ne tik dėl menkų bausmių, bet ir dėl netobulų apsaugos sistemų, menkos verslininkų patirties ir nenoro apdrausti sandorius.
Lenkijos advokatų tarybos pirmininkas Edwardas Zalewskis pripažino, kad verslo aferoms dažniau ryžtasi išsilavinę žmonės, sugebantys nuslėpti visus galus.
Todėl šiuos nusikaltimus gerokai sunkiau atskleisti, o prokurorai nenoriai imasi juos tirti.
Sukruto tiktai dabar
Pastaraisiais mėnesiais su triukšmu sprogo finansų piramidė „Amber Gold”, keletą metų žmones viliojusi dešimtis procentų siekiančiomis palūkanomis.
Įdomiausia, kad šios įmonės įkūrėjai net nebandė slėpti savo veiklos.
O teisėsauga sukruto tik bankrutavus šiai kompanijai ir paaiškėjus, kad į aferą įsipainiojęs netgi šalies premjero Donaldo Tusko sūnus.
Kenčia ir lietuviai
Prieš keletą metų nesąžiningo verslo partnerio auka Varšuvoje tapo Lietuvos įmonė „Danija”, kuri buvo priversta uždaryti savo parduotuvių tinklą Lenkijoje.
Nuo nesąžiningų darbuotojų nukentėjo ir Eurovaistinės savininkai, Lenkijoje įkūrę vaistinių tinklą „Euro Apteka”.
Vienas įmonės direktorių sudarė stambią paklausos neturinčių ir pernelyg brangių vaistų įsigijimo sutartį. Atleistas iš pareigų jis netrukus atidarė savo privačią vaistinę.
