Apie 200 mūsų tautiečių jau pasamdęs norvegas džiaugiasi lietuvių darbštumu ir tikina, kad net neįsivaizduoja nusikaltėlio lietuvio, kurie taip dažnai patenka į norvegiškos žiniasklaidos kriminalines naujienas.
Kasmet administracijos išvykas į kitas šalis rengiantis T. Fjelldalas nutarė pradžiuginti „Norpost“ dirbančius lietuvių vadovus ir atvyko į Vilnių. Iš 46 į Lietuvą atvykusių vadovų ketvirtadalis – lietuviai. Į pokalbį su portalu lrytas.lt verslininkas pakvietė ir lietuvį Artūrą Tarasovą, kuris jau penkerius metus dirba „Norpost“ ir užima aukštą poziciją šioje įmonėje.
- Kodėl jūsų įmonė nusprendė surengti išvyką į Lietuvą?
Terje Fjelldalas: Kasmet mūsų įmonė rengia mokymus kitose šalyse. Lietuva buvo pasirinkta dėl to, kad norime aplankyti šalį, iš kurios yra kilę apie 50 proc. mūsų įmonės darbuotojų (200. - Red). Daugybė mūsų, taip pat ir aš, anksčiau niekuomet nesame buvę Lietuvoje, todėl čia ir atvykome. Išvykoje dalyvauja įmonės administracija, 46 darbuotojai, iš kurių 12 yra lietuviai.
- Kokį pirmą įspūdį jums paliko Vilnius?
T. F.: Kadangi atvykau tik vakar, nespėjau daug apžiūrėti. Įmanoma suprasti, kad atsidūriau Rytų Europoje, kadangi jau pastebėjau panašumų su kitais Rytų Europos miestais, kuriuose teko lankytis anksčiau. Tačiau čia labai jaukus senamiestis, ir žmonės čia atrodo modernesni, turtingesni, nei tikėjausi. Žinoma, esame sostinėje, šalies centre, tačiau vis tiek galima pasakyti, kad visomis prasmėmis žmonės čia atrodo šauniai.
- Kaip buvo priimtas sprendimas darbui „Norpost“ samdyti būtent lietuvius?
T. F.: Viename biure maždaug prieš šešerius metus pradėjo dirbti keli lietuviai ir jiems puikiai sekėsi. Maždaug pusę metų stebėjome tą departamentą ir matėme labai gerus rezultatus. Tuomet mes pirmųjų lietuvių paklausėme, ar jie turi pažįstamų, kuriuos galėtų rekomenduoti tokiam darbui. Per šias pažintis lietuviai pradėjo dirbti ir kituose departamentuose.
Iš esmės, visi dabartiniai lietuvių vadovai vieni kitus pažįsta dar nuo tų laikų. Taigi, ieškodami darbuotojų dažniausiai juos priimame pagal savo darbuotojų rekomendacijas. Daugiausia lietuvių atvyko iš didžiųjų Lietuvos miestų ir Žemaitijos.
- Ar lietuvių darbuotojai labai skiriasi nuo kitų šalių imigrantų?
Artūras Tarasovas: Skirtingų šalių darbuotojai dažnai su savimi atsiveža kitokią darbo kultūrą, savas darbo taisykles. Turbūt dėl to mes ir turime tiek daug lietuvių - mes jau esame įpratę prie lietuvių darbo suvokimo ir kultūros. Kitų tautybių imigrantų mūsų įmonėje dirba nedaug - dar yra apie 20 latvių, tačiau tai nedaug, palyginti su 200 lietuvių.
T. F.: Čia dirbantys lietuviai yra palikę puikų įspūdį. Jie yra nepaprastai darbštūs, nevengia sunkaus darbo, yra teigiamai nusiteikę, sąžiningi. Kartais Norvegijos žiniose pranešama apie banditus, plėšikus iš Lietuvos, ir man būna sunku tuo patikėti (juokiasi). Su lietuvių darbuotojais pasitaiko ginčų ar nesutarimų, tačiau, manau, mažiau nei su norvegais.
Yra tik vienas dalykas, kurį norvegams vadovams yra nelengva suvokti bendraujant su lietuviais. Norvegams nepatinka, kai jiems yra tiesiogiai nurodoma, ką jie turėtų daryti, problemoms jie nori rasti savo sprendimus. O lietuviai nori tikslių nurodymų. Po kelerių metų kai kurių lietuvių mąstymas pasikeičia, jie nustoja taip tiksliai vykdyti nurodymus, jei mato, kad gali pritaikyti geresnį problemos sprendimo būdą. Net jei ir padaroma klaidų, mes tai vertiname kaip mokymosi procesą ir tikimės, kad kitą kartą jų darbuotojas nepadarys.
- Ar lietuviai po kiek laiko atsiveža į Norvegiją šeimas?
T. F.: Ne tik atsiveža, bet ir sukuria! Kai kurie iš jų jau turi vaikų, kai kas nusipirko ir būstą. Sakyčiau, lietuviai jau pradeda įsitvirtinti tiek mūsų įmonėje, tiek Norvegijoje. Tačiau yra ir tokių darbuotojų, kurie dažnai grįžta namo, pas šeimas.
- Kokios jūsų darbuotojų algos? Gal yra papildomų privalumų, kuriais viliojate naujus darbuotojus?
T. F.: Visų darbuotojų algos yra vienodos - 20 eurų per valandą (mėnesinė alga – apie 11 tūkst. litų. - Red). Po trejų metų galima gauti priedą prie algos.
Didžioji dalis darbuotojų atvyko tiesiai iš Lietuvos. Kadangi mes darbuotojams parūpiname būstą, jiems nebuvo taip baisu atvykti. Išlipant iš lėktuvo svetimoje šalyje yra gera žinoti, kad tavęs laukia lova ir stogas virš galvos, o kitą dieną bus galima pradėti darbą.
A. T.: Vietos parūpinimas yra didelis pliusas, nes Norvegijoje labai sunku susirasti gyvenamąją vietą, paieškos gali užtrukti kelis mėnesius. Jei neturi darbo, rasti gyvenamąją vietą ir sunku, ir brangu, ypač didžiuosiuose miestuose.
- Kai įmonėje yra tiek skirtingų tautybių žmonių, kaip tarpusavyje bendraujate? Ar sunku susikalbėti?
T. F.: Dažniausiai kalbame angliškai. Žinoma, lietuviai vadovai su kitais lietuviais bendrauja savo kalba. Manau, kad taip yra geriau lietuvių darbuotojams, nes jie geriau supranta nurodymus, taip lengviau išspręsti problemas.
Tai yra gerai, nes teko pastebėti, kad lietuviai puikiai vykdo nurodymus, tačiau kartais jie pernelyg mandagūs ir nepaprašo, kad jiems antrą kartą paaiškintų nesuprantamus nurodymus. Jie tiesiog sako „taip, supratau“, nors kartais taip ir nebūna. Taigi labai gerai, kai darbuotojų vadovas yra lietuvis, kuris viską išaiškina suprantamai. Norvegijoje turime 16 departamentų, 14 iš jų lietuviai yra įvairiose vadovaujančiose pozicijose.
- Jūsų įmonė užsiima siuntų pristatymu į namus. Ar nekyla problemų dėl to, kad darbuotojai nemoka norvegų kalbos?
T. F.: Žinoma, kartais būtų geriau, jei jie mokėtų kalbėti norvegiškai. Tačiau dauguma mūsų darbuotojų puikiai kalba angliškai, o, kaip žinia, norvegai taip pat labai gerai moka anglų kalbą, taigi dažniausiai viskas būna gerai.
- Galbūt rengiate kokius nors kursus savo darbuotojams, kad jie pramoktų norvegiškai?
T. F.: Bandome, tačiau jei darbuotojas puikiai kalba angliškai ir ta kalba susikalba su klientais, tai nėra tokio poreikio mokytis norvegų kalbos. Dėl to ir šis mūsų seminaras Lietuvoje vyksta anglų kalba – dalis administracijos nesuprastų paskaitų norvegiškai.
- Ar „Norpost“ ateities planuose yra įtraukta Lietuva?
T. F.: Deja, ne, neplanuojame plėtros į jūsų šalį. Nors kartais pajuokaujame, kad galėtume – juk pažįstame tiek daug lietuvių.
