Kaliningrado valdžia išsigando, kad neseniai įsigaliojęs supaprastintas vizų režimas su Lenkija gali sužlugdyti vietos gamintojų įmones, ir įsakė policijai neleisti gatvėse prekiauti kaimynų prekėmis. Bet jas mielai šluoja ir kitų šalių pirkėjai.
Varšuva neslepia džiaugsmo didėjančiomis įplaukomis iš prekybos pasienio regionuose.
Centrinė statistikos valdyba (CSV) neseniai paskelbė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį pavieniai pirkėjai Lenkijos pasienio parduotuvėse išleido tris milijardus zlotų – 45 procentais daugiau nei prieš metus.
Pirkėjai iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių (daugiausia – Ukrainos ir Baltarusijos) pernai Lenkijoje išleido penkis milijardus zlotų.
Neabejojama, kad šiemet ši suma bus gerokai didesnė dėl kaliningradiečių indėlio.
Apvirto aukštyn kojomis
CSV Žešuvo skyriaus viršininkė Elzbieta Wojniar teigė, kad tokia padėtis jau primena laikus prieš dvidešimt metų, kai neoficiali prekyba su Baltarusija viršijo oficialią.
Tačiau tada viskas vyko kitaip – atvykėliai iš Rytų plūdo ne apsipirkti, bet parduoti pigių prekių lenkams.
Dabartinį užsieniečių antplūdį labiausiai pagyvino sprendimas ukrainiečiams ir baltarusiams, gyvenantiems 30 kilometrų nuo Lenkijos sienos atstumu, leisti įvažiuoti be vizų.
Apsipirkti Lenkijoje labiausiai pamėgo baltarusiai.
Skaičiai – įspūdingi
Pernai Lenkija oficialiai į Baltarusiją eksportavo prekių, kurių vertė – trys milijardai zlotų (2,47 mlrd. litų), o pasienio turistai papildomai nupirko dar milijardo zlotų vertės prekių.
Į Ukrainą pernai oficialiai buvo eksportuota 7,7 mlrd. zlotų vertės prekių, o pasienio prekeiviai įvežė 1,7 mlrd. zlotų vertės prekių.
Pasieniečiai pernai nustatė, kad atvykėliai iš Rytų šalių 24 mln. kartų kirto Lenkijos sieną. Spėjama, kad dauguma tokių turistų buvo pasienio prekeiviai, kas dieną vežantys savo tautiečiams parduoti lenkiškų gaminių.
Pagausėjo darbo vietų
CSV nuolat pasienyje vykdo anoniminę tokių atvykėlių apklausą, kad išsiaiškintų, kokius gaminius jie čia perka ir kiek išleidžia pinigų.
Paaiškėjo, kad užsieniečiai daugiausia pinigų išleidžia statybinėms medžiagoms, automobilių detalėms, rūbams, batams, elektrotechnikai, namų apyvokos daiktams, baldams, maistui.
Dėl atvykėlių gausos suklestėjo Lenkijos pasienio miesteliai, juose padaugėjo darbo vietų ir išaugo savivaldybių biudžetas.
Pasienyje gyvenantys lenkai irgi gali be vizų važiuoti į Baltarusiją, o į Ukrainą jų visai nereikia. Tačiau tuo daugiausia naudojasi tik pigesnių degalų norintys įsigyti Lenkijos gyventojai.
Pernai iš pasienio prekybos Lenkija gavo 18 milijardų zlotų. Net 13 milijardų zlotų čia paliko vokiečiai, čekai, slovakai, lietuviai.