Dar neaišku, iš kur teks imti apie 100 mln. litų Panemunės tilto rekonstrukcijai baigti, o į remonto darbų eilę rikiuojasi kiti statiniai. Kitas po Panemunės veikiausiai bus Varnių tiltas.
Miesto tvarkymo skyriaus specialistai pripažįsta, jog kasmet visų 28 Kauno tiltų būklės iš esmės pagerinti neįmanoma. Tam per metus reikėtų bent milijono, o ne 200 tūkst. litų, kaip dabar.
Kol kas daugumai tiltų įstengiama užtikrinti tik minimali kosmetinė priežiūra.
Vis dėlto Kaune planuojami ir nauji tiltai.
Kyla darbų kokybės problemų
Pro dažų sluoksnį išsimušusios rūdys ant Kauno hidroelektrinės tilto turėklų. Skutais nusilaupę dažai nuo Petro Vileišio tilto detalių. Varnių ir Hidroelektrinės tiltų deformacinių siūlių žvangesys. Neapšviestas „Trijų mergelių“ pėsčiųjų tiltas.
Tokias svarbių statinių bėdas nekvalifikuota akimi galima įžvelgti pasivaikštinėjus kai kuriais Kauno tiltais.
Šalia šių problemų ilgametis kelininkas, savivaldybės Miesto tvarkymo vyriausiasis specialistas Juozas Bublys vardija ir kitas, žinomas specialistams.
Vytauto Didžiojo tiltas eksploatuojamas tik aštuntus metus, o jau paaiškėjo, kad ne visai gerai paklota hidroizoliacija, druskų pažeistas kraštinių sijų apatinių lentynų paviršius.
„Net ir atnaujinus tiltus kyla darbų kokybės problemų – nors ir statybinės medžiagos, ir darbų technologijos tik tobulėja.
Skelbiant konkursus tokiems ypatingiems statiniams kaip tiltai, neturėtų būti taikomas galutinis kriterijus – pigiausia konkursinė sąmata, nes tai galų gale atsiliepia darbų kokybei. O pasitaiko, kad rangovai nuperka ir prastesnių medžiagų“, – apmaudžiai kalbėjo J. Bublys.
Ekonomijos lauks tamsoje
Kadangi dar nesibaigė garantinis laikotarpis, ketinama pateikti pretenzijas dėl prastai nudažyto P. Vileišio tilto.
Jeigu važiuojant automobiliams girdėti metalo bildesys, tai ženklas, kad svarbiai tilto daliai reikalingas skubus remontas: reikia tvarkyti deformacinę siūlę.
Rimto deformacinės siūlės, ir ne tik jos, remonto reikia tik Varnių tiltui. Kauno hidroelektrinės tiltas bilda dėl atsilaisvinusių tvirtinamųjų detalių, o pats tiltas neseniai taisytas.
Šį rudenį kauniečių mėgstamas „Trijų mergelių“ pėsčiųjų tiltas vakarais skendės tamsoje. Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas sakė, kad jau parengtą bandomąjį šio tilto apšvietimo techninį projektą teko tikslinti: bus įrengti ekonomiškesni LED šviestuvai.
Projektas bus baigtas šiemet. Šiuo metu ieškoma rangovų, kurie įrengtų apšvietimą savo lėšomis ir susigrąžintų pinigus iš mokesčio už sutaupytą elektros energiją.
Tiltus graužia lėšų stygius
Prastos būklės – ir keletas tiltų Marijampolės plente: viadukas per geležinkelį, tiltas per Jiesios upelį ir viadukas per Vaišvydavos plentą.
Pirmųjų dviejų statinių remonto projektai jau parengti, tačiau Marijampolės plentas nėra perduotas savivaldybei, tad tikimasi, kad šiuos tiltus ir viadukus perims Lietuvos automobilių kelių direkcija.
„Labiausiai visiems tiltams žalingas chroniškas lėšų priežiūrai stygius. Prieš keliolika metų vien tiltams, kurių iš viso – 28, eksploatuoti būdavo skiriama po 2 milijonus litų per metus, o dabar tenka verstis su 200 tūkst. litų“, – pasakojo J. Bublys.
Svarbi detalė – itin brangi
Tuomet, kai buvo rengiamasi kertinių Kauno susisiekimą užtikrinančių Vytauto Didžiojo, Vilijampolės, Panemunės tiltų remontams, viešumoje ne kartą būdavo pabrėžiama, kad jais jau nebesaugu važiuoti.
Savo eilės laukiančio Varnių tilto padėtis anaiptol ne tokia bloga.
Tačiau Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad tiltui būtini temperatūrinės siūlės remonto darbai – labai brangūs.
Vien vokiečiams gamintojams užsakoma nauja detalė kainuotų apie 600 tūkst. litų. Tad ieškoma būdų, kaip išsiversti su mažesnėmis sąnaudomis. Būtiniausius darbus tikimasi atlikti už 150 tūkst. litų.
Specialistams nerimo kelia ir vandens labai smarkiai plaunamas dešinysis šio tilto ramstas.
Tvirtins priežiūros taisykles
„Tiltai – ypatingi statiniai, tinkama priežiūra pratęstų jų tarnavimo laiką“, – įsitikinęs Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Todėl iki spalio ketinama teikti savivaldybės tarybai tvirtinti naujas tiltų priežiūros taisykles, o kitąmet, skyrus finansavimą, parinkti ir konkretų prižiūrėtoją.
Jis užsiimtų nuolatine, sistemine visų Kauno tiltų priežiūra: kur reikia, sudėtų laivybos ženklus, pateptų atraminius guolius.
Naujos statybos – palauks
Žvelgiant į ateitį, ne kartą svarstyta statyti vadinamąjį Kėdainių tiltą per Nemuną, kuris turėtų sujungti Kėdainių ir Brastos gatves Vilijampolėje su Marvele. Toks tiltas sudarytų galimybę aplenkiant miesto centrą pasiekti Marvelės rajoną ir „Via Baltica“ magistralę.
„Viskas priklauso tik nuo finansavimo. Dabar pagrindinės lėšos nukreipiamos Panemunės tiltui, kad vietos gyventojams tektų kuo trumpiau patirti nepatogumų važiuojant aplinkui.
Panemunės tilto rekonstrukcijos projekto vertė apie 102 mln. litų. Šiuo metu turime tik Susisiekimo ministerijos skirtus 4,7 mln. litų, o ateities finansavimas dar nėra iki galo aiškus.
Taigi pirmiausia reikia techniškai ir finansiškai išspręsti šią problemą, o jau paskui rengtis naujo tilto statyboms“, – sakė A. Pakalniškis.
Tiltas ar tunelis?
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
„Kauno savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijoje nusakyta bendra idėja, jog centrinėje miesto dalyje būtina sumažinti tranzitinį eismą.
Tačiau konkrečių sprendimo būdų gali būti įvairių. Kadangi paveldosaugininkai abejoja, jog Kėdainių tiltas pakeistų miesto panoramą, toje miesto dalyje galima statyti ir tunelį.
Tai ne vienintelė vieta, kurioje architektai siūlo tunelį. Jį būtų galima rausti ir ties Šilainiuose esančiu fortu, kad iš Aleksoto, nevažiuojant per senamiestį, būtų galima patekti į Šilainius. O apskritai galėtume Kaune statyti tiek tiltų, kiek jų reikia – jų būtų daugiau nei šiuo metu Vilniuje.“
