Iš viso pasaulio – 70 įmonių atstovai. Vien iš Izraelio – per 120 mokslininkų ir ekspertų.
Tiek svečių vakar Vilniuje prasidėjusioje gyvybės mokslų konferencijoje „Life Sciences Baltics” turėjo progą įvertinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos biotechnologijos įmonių galimybes.
Konferencija neatsitiktinai surengta Vilniuje – Lietuva biotechnologijos srityje yra Baltijos šalių lyderė.
Šio sektoriaus bendrovės sukuria apie 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, Estijoje – vos 0,1 proc.
Anot viešosios įstaigos „Versli Lietuva” generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko, Lietuvos biotechnologijų sektoriaus eksportas pastaruoju metu augo kone pusantro karto greičiau nei visų kitų. Bet ir toks šuolis – per mažas.
„Gyvybės mokslai turi įtakos visų žmonių gyvenimui. Jie kuria didelę pridėtinę vertę.
Todėl į šios srities plėtrą ir turi orientuotis Lietuva kurdama žinių ekonomiką”, – aiškino asociacijos „Santaros slėnis” prezidentas profesorius Vladas Algirdas Bumelis.
Pasak jo, Lietuvos universitetai ir mažosios biotechnologijos įmonės nuolat dairosi užsakovų pirminiams mokslo tyrimams: kurti vaistus ir atlikti pirmuosius jų bandymus.
„Didžiosios įmonės, turinčios stiprius mokslo centrus, dairosi ir solidesnių užsakymų. Jos pajėgios ir gaminti, ir atlikti klinikinius pirminių bei vėlesnių stadijų vaistų tyrimus”, – aiškino V.A.Bumelis.
Užsakovų dairosi ne tik biofarmacijos, bet ir medicinos įrenginių gamybos įmonės, kurių nestinga Vilniuje ir Kaune.
Lietuviai paliko stiprų įspūdį
„Biotechnologijos visada buvo greta žmogaus, tik taip nebuvo vadinamos. Viskas juk prasidėjo seniai, kai žemdirbys, auginęs žirnius, sugalvojo atskirti gerus nuo prastų ir sėti tiktai gerąsias sėklas”, – kalbėjo Vilniuje viešinti 2009-ųjų Nobelio premijos laureatė, biochemijos profesorė iš Jeruzalės Ada Yonath.
– Nobelio premiją gavote prieš trejetą metų. Ar dabar dar atliekate tyrimus?
– Vis dar gyvenu laboratorijose. Mano tyrimų tikslas – geresni, pažangūs antibiotikai. Bakterijos sumanios, jos sugeba prisitaikyti. Mūsų tikslas – suprasti, kaip bakterijos tampa atsparios antibiotikams.
– Ar tenka bendradarbiauti ir su farmacininkais?
– Jie labiau suinteresuoti pelnu, o mūsų tyrimų tikslas – bazinė informacija. Tačiau farmacijos įmonės, jeigu nori, gali ja naudotis. Neturime jokių paslapčių.
– Kokį įspūdį paliko Lietuvos biofarmacijos įmonės?
– Tiek, kiek sugebėjau gauti informacijos per vieną dieną, galiu daryti išvadą, kad jos – puikios. Užsakovai tikrai turėtų jomis susidomėti.
– Ar jums, mokslininkei, buvo nesunku ryžtis kelionei į Lietuvą?
– Tai ne pirmoji mano viešnagė. Taip pat Vilniuje vykusioje konferencijoje dalyvavau prieš šešerius metus. Iš šio miesto kilę mano seneliai iš tėvo pusės. Tuomet ir apvaikščiojau visas vietas, apie kurias pasakojo mano šeima.
