Tokias Atliekų tvarkymo ir Rinkliavų įstatymų pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas.
Politikas taip pat siūlo įteisinti, kad savivaldybės, siekiančios nustatyti didesnį, negu šis įstatymas numato, rinkliavos dydį už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vienam Lietuvos gyventojui, privalėtų Aplinkos ministerijai pateikti pagrįstus įrodymus, patvirtinančius jų prašymą. „Projektų pagrindinis tikslas yra, kad Aplinkos ministerija nustatytų fiksuotą vietinės rinkliavos dydį už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą visoms savivaldybėms“, - sako A. Čaplikas.
Jo nuomone, gyventojams fiksuotas rinkliavos dydis sudarytų būtinybę savivaldybėms optimizuoti veiklą, ne tik susijusią su buitinių atliekų surinkimu iš gyventojų, bet ir imtis realių veiksmų aplinkos teršėjų atžvilgiu savo administruojamose teritorijose.
„Atsirastų būtinybė ir suinteresuotumas įgyvendinti atliekų rūšiavimo prievolę. Didžiausias absurdas šiandien yra tai, jog yra išlikęs rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimas, tiesiogiai priklausantis nuo užimamo fizinio asmens gyvenamojo ploto. Vadovaujantis atliekų tvarkymo įstatyme nurodomu principu - „teršėjas moka“, visiškai nesuprantama, kaip gali tapti „teršėju“ užimamas fizinio asmens gyvenamasis plotas. Visos nuorodos, jog Vakaruose yra apmokestinama nuo ploto, yra fragmentiškos. Mūsų šalyje neretai vieno ar dviejų kambarių bute gyvena 3 ir daugiau žmonių“, - sako A. Čaplikas.
Pasak jo, įmonės apmokestinamos už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, o pagrindinę dalį buityje sudarančias atliekas ir sudaro būtent buitinių ar maisto produktų pakuotės, todėl gyventojai neturėtų antrą kartą mokėti už jau apmokestintas pakuotes.
Kaip pažymi A. Čaplikas, yra žinomi statistiniai tyrimai, nurodantys vidutinį atliekų, susidarančių buityje, dydį (400 kg žmogui per metus), todėl kelia nuostabą, kai skirtinguose Lietuvos teritoriniuose vienetuose yra nustatomas labai skirtingas rinkliavos dydis.
Pagal šiuo metu galiojantį Atliekų tvarkymo įstatymą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi įstatyme nurodytais principais.
A. Čaplikas tikisi, kad siūlomos įstatymų pataisos užkirstų kelią savivaldybėms dirbtinai nustatyti didesnį rinkliavos kainos dydį už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
