Turtingiausias europietis ir ketvirtas milijardierių eilėje pasaulyje 63 metų B.Arnault, kurio turtas siekia 41 mlrd. eurų, praėjusią savaitę sudrebino Prancūziją pareiškęs, kad prašys Belgijos pilietybės.
Išsyk pasipylė viešų svarstymų, kad taip prabangos prekių koncerno LVMH šeimininkas siekia duoti atkirtį Prancūzijos prezidentui socialistui François Hollande’ui, kuris ketina įvesti 75 proc. mokestį už milijoną eurų viršijančias metines pajamas.
„Vargšas milijardierius”, „nelaimingas vadovas” – šaipėsi prancūzų žiniasklaida.
Valdžią galima kritikuoti, netgi reikia, tačiau išsižadėti tėvynės – neatleistina.
Atrodytų, visi sutartinai smerkia prabangos prekių imperijos savininką, tačiau akivaizdu ir tai, kad lazda turi du galus. Ekonomistai svarsto, kad su tokia mokesčių politika prezidentas toli nenuvažiuos.
Prabilo apie norą investuoti
Niekas nepamiršo, kad B.Arnault visuomet palaikė ankstesnį šalies vadovą Nicolas Sarkozy. Juodu sieja ne tik politinės pažiūros, bet ir asmeninė draugystė. B.Arnault buvo liudininkas N.Sarkozy ir dabar jau buvusios jo žmonos Cecilios vestuvėse.
Prancūzai prisiminė ir kelių dešimtmečių senumo istoriją. Prieš 30 metų, į valdžią atėjus Socialistų partijos lyderiui François Mitterrand’ui, B.Arnault keleriems metams buvo išvykęs gyventi į Ameriką.
Į Paryžių jis grįžo, kai socialistai ėmėsi konservatyvesnės ekonomikos.
„Mokesčiai niekuo dėti. Aš toliau, kaip ir visi prancūzai, pildysiu mokesčių deklaracijas. O mano prašymas dėl Belgijos pilietybės susijęs su asmeninėmis priežastimis”, – šįkart teko aiškintis B.Arnault.
Jis tikino Belgijoje ketinantis investuoti. Tiesa, šios šalies žurnalistai vis dar tebelaužo galvą, ką išties ten veiks prancūzas.
Dirbs su senu bičiuliu?
Gyvenamąją vietą Briuselyje milijardierius jau turi. Nuo 2011-ųjų jis įtrauktas į vieno iš šio miesto rajonų gyventojų sąrašus.
Vietos bendruomenės vadovas Armand’as de Deckeris patvirtino, kad dar praėjusių metų lapkritį B.Arnault įsigijo namą ir sakė čia įsikursiantis. Be to, milijardierius moka už namo išlaikymą.
Paryžiuje kalbama, kad B.Arnault savo planus Belgijoje sieja su senu bičiuliu – turtingiausiu Belgijos žmogumi Albert’u Frere’u, kuriam priklauso ir 18 procentų B.Arnault įmonių grupės akcijų.
B.Arnault atstovas Olivier Labesse’as patvirtino, kad abu verslininkai norėtų padidinti savo investicijas Belgijoje.
Sutapimas ar ne, tačiau tuo metu, kai B.Arnault pareiškė norą tapti Belgijos piliečiu, šios šalies profesinės sąjungos kvietė piketuoti prieš neteisingus mokesčius Ikselio rajone Briuselyje, kur gyvena daug prancūzų.
„Nereikia būti naiviems, kai kalbama apie tuos, kurie persikrausto pas mus, kad išvengtų mokesčių savo šalyje. Belgija – mokesčių rojus tiems, kuriuos lydi sėkmė, ir pragaras dirbantiems”, – Belgijos laikraščiui „La libre” sakė profesinių sąjungų atstovė Anne Demelenne.
Išdaviką išvadino kvailiu
Į šią istoriją prieskonių įbėrė ir prancūzų dienraštis „Liberation”.
Pirmajame jo puslapyje greta B.Arnault nuotraukos švietė antraštė: „Dink iš akių, turtingas kvaily”.
Panašią frazę prieš kelerius metus žemės ūkio parodoje vienam ūkininkui, nepanorusiam ištiesti rankos ir pasisveikinti, ištarė tuometis prezidentas N.Sarkozy: „Dink iš akių, kvailas varguoli.”
B.Arnault skambi antraštė nepralinksmino.
Atvirkščiai – jis nutarė kirsti iš peties. „B.Arnault neturi kito pasirinkimo, kaip tik reaguoti į „Liberation” antraštės agresyvumą ir vulgarumą ir kreiptis į teismą”, – pranešė milijardieriaus atstovai.
„Liberation” nepuolė atsiprašinėti, juolab kad laikraštį užstojo ir turtingas jo akcininkas Edouard’as de Rothschildas.
„Bernard’ai, jei tu sugrįši, viskas bus atšaukta”. Kitą dieną tokia antrašte laikraštis priminė N.Sarkozy siųstą žinutę buvusiai žmonai Ceciliai kelios dienos prieš vestuves su Carla Bruni.
Statybų verslas neįtiko
B.Arnault gimė 1949-aisiais Prancūzijoje. Dar vaikystėje buvo aišku, kad jam neteks vargo vargti. B.Arnault tėvas Jeanas vadovavo statybų bendrovei. Joje 1970-aisiais, būdamas 21-erių, baigęs politechnikos mokyklą pradėjo dirbti ir sūnus.
Jau 26-erių B.Arnault buvo pasiruošęs iš tėvo perimti verslo vairą.
Tačiau statybos nebuvo ta sritis, kurioje galėjo atsiskleisti prakutusio jaunuolio užmojai.
Sulaukęs tėvo palaikymo šeimos verslą B.Arnault pardavė, o už gautus pinigus įsigijo drabužių kompaniją „Boussac”.
„Sūnus nieko neišmanė apie drabužius. Jis paprašė, kad nupirkčiau jam knygą apie tai. Nupirkau tris. Mes galėjome bankrutuoti, tačiau Bernard’as įtikino mane, kad neklysta. Aš visada juo tikėjau”, – yra pasakojęs J.Arnault.
Iškart po to B.Arnault ketveriems metams išvyko į Ameriką. Iš jos į Prancūziją parsirado jau perpratęs amerikietiško verslo ypatumus ir juos pradėjo taikyti gimtinėje.
Tikslas – sukurti lyderę
Versle neklausyti ir nepaisyti kitų nuomonės – toks buvo vienas jo principų. Prancūzas aiškiai nusibrėžė tikslą – sukurti ne šiaip prabangos prekių bendrovę, o tokią, kuri būtų lyderė visame pasaulyje.
Jis suprato, kad nuo nulio pradėtas kelias bus labai ilgas ir vargiai įveikiamas, todėl 1988-aisiais jis pradėjo supirkinėti neseniai įkurto koncerno LVMH akcijas.
Po keturių raidžių trumpiniu slepiasi „Moët”, „Henessy”, „Louis Vuitton” pavadinimai.
Perėmęs pagrindinį akcijų paketą B.Arnault įgijo lemiamo balso teisę.
Koncerno vadovu jis paskyrė savo tėvą. Tai buvo pirmasis sėkmingas B.Arnault sandoris, kuris vėliau sukrovė jam didžiulius turtus.
Juokiasi tik iš kitų klaidų
Dabar B.Arnault priklauso „Christian Dior” holdingas ir tokie mados ir grožio pasaulyje garsūs vardai bei pavadinimai kaip „Givenchy”, „Celine”, „Kenzo”, „Bvlgari”, „Emilio Pucci”, „Guerlain”, „Donna Karan”, taip pat parduotuvių tinklas „Sephora”.
Sąrašą būtų galima tęsti – parduotuvių tinklas „Le Bon Marche”, taip pat ketvirtą šimtmetį skaičiuojantis Šato d’Ikemo (Chateau d’Yquem) vynuogynas.
Pavymui rikiuojasi ir garsūs alkoholinių gėrimų prekių ženklai: konjakas „Henessy”, šampanas „Moët & Chandon”, „Dom Perignon”, „Veuve Clicquot”.
Prancūzų milijardierius valdo ir žiniasklaidos grupę „Les echos”, į kurią įeina verslo, finansų, meno temomis rašantys leidiniai, portalai, taip pat radijo stotis „Classique”.
B.Arnault verslo paslaptis – pirkti nustekentas įmones, kurias vėliau jis prikelia antrajam gyvenimui.
B.Arnault garsėja ne tik turtais, bet ir labdara – dažniausiai paramos ranką jis ištiesia meno galerijoms, studentams, neįgaliesiems. Jis kolekcionuoja meno kūrinius, dievina Renesanso epochą, klausosi klasikinės muzikos ir pats neprastai skambina pianinu.
B.Arnault nemėgsta viešai kalbėti, retai duoda interviu.
Pasak jo sesers, Bernard’as mažai kalba, nes jis daug galvoja. Jis retai šypsosi. Kalbama, kad juoką jam sukelia nebent konkurentų klaidos.
Beje, prancūzų milijardierius nemėgsta prastuomenės ir prasčiokiškų įpročių. Sakoma, kad net artimi bičiuliai negali į jį kreiptis „tu”.
