Tuo tarpu konkursą organizavusios Panevėžio miesto savivaldybės atstovai neslepia, kad itin mažo dalyvių susidomėjimo sulaukiantį konkursą kasmet privalo organizuoti vykdydami Aplinkos apsaugos ministerijos nurodymus dėl Lietuvos kraštotvarkos politikos, o skatinti susidomėjimo šiuo konkursu neprisiruošia.
Paskelbė nugalėtojus
Neseniai Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė, kad išrinkti gražiausios aplinkos konkurso nugalėtojai. Oficialiame pranešime teigiama, kad šiemet konkurse dalyvavo aštuoni dalyviai.
„Žinoma, visą laiką norėtųsi daugiau dalyvių. Juk apvažiavus miestą matyti, kad savo gyvenamąja aplinka rūpinasi, ją gražina kur kas daugiau gyventojų ir įstaigų. Todėl norėtųsi, kad panevėžiečiai rodytų daugiau iniciatyvos dalyvauti konkurse. Kita vertus, gražiai besitvarkančius aplinką galėtų pasiūlyti kaimynai, draugai, pažįstami“, – oficialiame pranešime pacituota vertinimo komisijos pirmininkė, Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Daugiabučių gyvenamųjų namų kategorijoje gražiausiai tvarkoma šiemet pripažinta Tulpių gatvės 13-ojo namo aplinka, įstaigų – „Žemynos“ pagrindinė mokykla, o privačių valdų – Rimos ir Vaclovo L. sodyba.
Nesijaučia verta pergalės
Tačiau lrytas.lt paskambinus gražiausios sodybos savininkei Rimai L., džiaugsmo jos balse nesigirdėjo. Moteris pasijuto įžeista po konkurso išgirdusi, kad konkurse dalyvavo vienintelė jų sodyba. „Tai koks čia tada konkursas, jei nugalėtojas renkamas iš vieno dalyvio?“ – retoriškai klausė panevėžietė.
Moteris sakė pati net neketinusi dalyvauti šiame savivaldybės konkurse, nes mieste yra kur kas gražiau tvarkomų sodybų. Tačiau kažkas iš kaimynų ją užregistravo į konkursą.
„Po žiemos kadagius kažkokia liga užpuolė, nurudavo, tai teks išrauti. Pašalas tvoros pamatą iškilojo, tai ji išsikreivojo. Pas mus dabar tikrai nėra gražu“, – kuklinosi panevėžietė.
Nuvykus į Rimos L. namus paaiškėjo, kad besikuklindama moteris spalvas sutirštino. Penkiolikos arų plote pastatytas naujos statybos nedidelis namas apsuptas itin skoningai sutvarkytos aplinkos. Palei visą tvorą pasodinta eilė kadagių, apmulčiuotų šviesiais akmenėliais. Net prie šuns voljero žydi gėlės ir auga dekoratyviniai augalai.
O įspūdingiausias kiemo akcentas – žemėje iškastas rūsys, kurio virš žemės paviršiaus iškilęs kalnelis paverstas alpinariumu. Čia auga skoningai suderinti dekoratyviniai augalai, o nuo paties kalnelio viršaus į baseiną krenta kriokliu bėgantis vanduo.
Pasak Rimos L., krioklį įrengė apželdinimo paslaugas atliekantys žmonės. Tačiau vėliau jau jos vyras likusius akmenis į alpinariumą sutampė. Pora savo jėgomis ir kitas kiemo puošmenas sukūrė. Pavyzdžiui, prie šuns voljero įrengė gėlyną. Šios šeimos sklype atsirado vietos ir vaismedžiams, vaiskrūmiams, daržui, šiltnamiui.
Rimos L. teigimu, savivaldybės atstovams vertėjo pavažinėti po Panevėžį ir tikrai būtų pamatę daugybę gražiai sutvarkytų sodybų. Iš jų visų ir būtų buvę galima išrinkti gražiausiai tvarkomą.
Po nevykusio konkurso nejaukiai pasijutusi Rima L. net nežino, ar dalyvaus rugsėjo 27 dieną miesto savivaldybėje vyksiančiame nugalėtojų pagerbime.
Įstaiga – taip pat vienintelė
Taip pat negausiai gražiausios aplinkos konkurse šiemet dalyvavo ir miesto įstaigos – paraišką pateikė vienintelė „Žemynos“ pagrindinė mokykla. Ji ir buvo pripažinta laimėtoja. Kaip ir Rimos L. sodyba, minėta mokykla išties gražiai sutvarkyta – ne tik mokyklos paradinėje pusėje, bet ir vidiniame kiemelyje žydi gėlės, žaliuoja įvairūs spygliuočiai.
Gausiausiai šiame konkurse dalyvavo daugiabučių namų bendrijos – net šešios. Tiesa, nugalėtoju išrinkto Tulpių gatvės 13-ojo namo aplinka tikrai neįspūdinga – tiesiog tvarkingai nušienauta, pasodinti keli dekoratyviniai medžiai bei krūmai.
„Kiti namai ir to neturi. Svarbiausias kriterijus – kad aplinka būtų tvarkinga, gražiai tvarkoma, žolė nupjauta“, – lrytas.lt sakė Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė kraštovaizdžiui Asta Binkevičiūtė, paklausta, ar išties šis daugiabutis buvo vertas aukščiausio įvertinimo.
Konkursas dėl ataskaitos?
Pasak A. Binkevičiūtės, paraiškas dalyvauti konkurse gali teikti ir patys gyventojai ar įmonės atstovai, ir kiti žmonės, pavyzdžiui, gyvenantys kaimynystėje. Tai, kad gražiausios privačios valdos ir įstaigos titulai atiteko vieninteliams konkurso dalyviams, savivaldybės atstovė nemato nieko blogo.
Kraštovaizdžio specialistės teigimu, ankstesniais metais konkursuose dalyvaudavo kiek daugiau dalyvių. Galbūt mažai dėmesio šiemet šis konkursas sulaukė ir dėl to, kad gana vėlai, tik liepos mėnesį, buvo paskelbtas. „Kitąmet jį skelbsime anksčiau“, – sakė A. Binkevičiūtė.
Lrytas.lt paklausta, ar iš viso verta rengti konkursą, jei jame niekas nenori dalyvauti, savivaldybės atstovė paaiškino, kad gražiausios aplinkos konkursą miestas privalo skelbti vykdydamas Lietuvos kraštovaizdžio politiką. „Vėliau mes turime Aplinkos ministerijai parašyti ataskaitas apie šį konkursą“, – sakė A. Binkevičiūtė.
Ankstesniais metais šio konkurso nugalėtojai gaudavo ir simbolines premijas. Pavyzdžiui, pernai visų trijų kategorijų nugalėtojai gavo po 500 litų premijas. Tuo tarpu šiųmečiai nugalėtojai bus pagerbti tik miesto mero padėkos raštais.
Rajone konkurso nebeliko
„Taip neturėtų būti. Tai nelogiška, konkursas praranda prasmę“, – lrytas.lt sakė Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis, išgirdęs, kad mieste organizuotame gražiausios aplinkos konkurse dviejose kategorijose nugalėtojų ir dalyvių buvo tiek pat – po vieną.
S. Glinskio teigimu, tokie konkursai jau ne vienerius metus buvo rengiami ir Panevėžio rajone. Buvo renkama gražiausia kaimo sodyba, ūkininko kiemas, gražiausiai besitvarkanti gyvenvietė. Tačiau dalyvių atrinkimo principai buvo kitokie nei Panevėžyje. Iš pradžių kiekviena seniūnija išrinkdavo po tris gražiausias teritorijas, vėliau iš visų jų ir būdavo atrenkami prizininkai.
Kodėl šiemet toks konkursas nebuvo organizuotas, S. Glinskis negalėjo pasakyti, tik spėjo, kad greičiausiai dėl ribotų savivaldybės finansinių galimybių. Tačiau architektūros specialistas galvoja, kad ateityje vėl reikėtų atnaujinti šių konkursų rengimą. Tiesa, vertėtų pamąstyti ir apie taisyklių pakeitimą.
Pasak S. Glinskio, pastaraisiais metais į užmiestį keliasi pasiturintys žmonės, kurie negaili pinigų sodybos įrengimui – atvažiuoja apželdintojai ir aplinką sutvarko. Tada nebėra kaip vertinti – vienos sodybos skoningai sutvarkytos samdytų žmonių, panaudojant nemažus pinigus, o kitas žmonės su meile puoselėja patys, tačiau neišgali leisti sau didelių investicijų į aplinkos kūrimą. Todėl greičiausiai reikėtų atskirai vertinti profesionalų ir savamokslių apželdintojų kūrybą.
