„Nors mes ir gyvename šiame name, jis iš tiesų priklauso Amerikos žmonėms, nes reprezentuoja šalį Lietuvoje. Viena maloniausių mano pareigų yra čia priimti daugybę lietuvių ir amerikiečių“, - pasveikinusi mus tarė ambasadorė Anne E. Derse.
Vos įžengus į erdvų prieškambarį žvilgsnį patraukia nacionaliniai JAV simboliai – daugumą daiktų puošia vadinamieji laisvės ereliai, o kampe stovi ypatinga vėliava.
„Matote? Ji turi tik 15 žvaigždžių vietoj 50, simbolizuojančių valstijas. Ši vėliava mena 1812 metų karą su Anglija, vadinamą antruoju JAV nepriklausomybės karu. Tuo metu buvo tik 15 valstijų. Per kovą Baltimorėje viename britų laive kalėjo amerikietis belaisvis, vardu Francis Scottas Key. Prabudęs ryte jis išvydo, kad McHenry forte vis dar plazda JAV vėliava – ši vėliava – ir apie tai parašė poemą „The Star-Spangled Banner“, kuri dabar yra nacionalinis Amerikos himnas“, - apie intriguojančius istorijos vingius pasakojo ambasadorės vyras diplomatas E. Masonas Hendricksonas, kuris jai ir padovanojo vėliavos kopiją, kai ji pirmą kartą gavo ambasadorės postą.
Neįmanoma nepastebėti ir Lietuvą labai primenančio paveikslo, kuriame - sena rąstų trobelė vidurio vakarų miškuose. „Tai vadinama „Pioneer school“ („Naujakurių mokykla“. – Red.). Pati esu kilusi iš šių vietovių ir labai gerbiu Amerikos naujakurius, apsigyvenusius šalies vakaruose. Apie tai byloja ir šios kėdės. Atpažįstate? Čia Abrahamas Lincolnas ir jo vaikystės namas vidurio vakaruose. O štai šita skirta kitam prezidentui – Dwightui D. Eisenhoweriui. Tai kolekcinės kėdės, jos priklausė mano motinai“, - pasakojo ambasadorė.
Amerikietiškas svajonių namelis
Moteris neslėpė, kad jiems atsikrausčius, rezidencijoje teko nemažai pakeisti: „Turime keturis vaikus, kurie atvyko čia švęsti pirmųjų Kalėdų, – norėjome, kad jie jaustųsi kaip namie. Atsivežėme tikrai daug asmeninių daiktų.“
Iš tiesų originalių dalykų rezidencijoje netrūksta. Kiekvieną kambarį puošia senoviniai iš močiutės paveldėti baldai – ambasadorės teigimu, amerikiečiams būdinga perduoti daiktus iš kartos į kartą. „Tačiau mes mėgstame ir naujoves“, - sakė ji.
Vaikystėje ne vienas žiūrėjome filmą „Vienas namuose“ ir žavėjomės tradiciniais amerikietiškais namais. Stebėtina, bet būtent tai primena ir rezidencijos pastatas, kuris buvo sukurtas norvegų architekto. Žvelgdami į jaukų židinį iš ambasadorės vyro lūpų išgirdome, kad ši rezidencija - „vienas geriausių namų, nes tai tikrų tikriausi šeimos namai“. Kitose šalyse, anot jo, rezidencijų interjeras būdavo labai šaltas ir formalus. Čia žmonėms patinka, galima dirbti ir jaustis patogiai.
Viena iš mėgstamiausių ambasadorės darbo vietų – erdvus žiemos sodas. „Kai reikia ką nors aptarti, nebūtina vykti į triukšmingą restoraną – sėdame į automobilį ambasadoje ir po 5 min. esame čia, kalbamės ir grožimės vaizdu, ypač man čia patinka žiemą. Didžiausias šio namo privalumas ir yra nuostabi vieta, nemanau, kad kada nors rasime ką nors panašaus“, - džiaugėsi ambasadorė
Meno galerija
Šalia svetainės esančiame kambaryje stovi dailus juodas fortepijonas – šeima mėgsta klausytis gyvų koncertų, nors patys ir nemuzikuoja. „Mes turime kitų talentų“, - juokiasi Anne.
Vis dėlto svarbiausia šiuose namuose – paveikslų galerija. Jau nuo 1963-iųjų JAV veikia programa „Menas ambasadose“ - ant kiekvienos ambasados ir rezidencijos sienų galima išvysti daugybę amerikiečių meno kūrinių.
Svetainėje, kurioje vyksta priėmimai, didžiausio dėmesio susilaukia milžiniška drobė – joje namas, kuriame užaugo ambasadorės tėvas. 1900-aisiais jį nutapė Josephine Weber, galima tik spėti, kad ji galbūt buvo Derse'ų šeimos atstovė. Ambasadorei tėviškę primena ir Marko D. Hortono kūrinys „Miestas, kuriame yra teatras ir raudonas pastatas“ – tai judri Milvokio (Viskonsino valstija) gatvė.
Tarp daugelio autorių darbų galima išvysti ir Kaune gimusio, tačiau jau ilgą laiką Amerikoje gyvenančio Rimo Čiurlionio paveikslų. Nereikia nė sakyti, kad jo kūriniai pasirinkti dėl sąsajų su Lietuva.
Erdvų būstą, be paveikslų, puošia ir daugybė asmeninių ambasadorės daiktų, atsivežtų iš viso pasaulio. Čia galima išvysti korėjiečių keramikos, vadinamos „Celadon“, gaminių, tradicinę Filipinų pagalvių lentyną, Azerbaidžano imamo dovanotą Koraną, meistriškai nuaustų spalvotų kilimų iš Irano ir Azerbaidžano, kur ponia Anne atliko tarnybą prieš atvykdama į Lietuvą.
Gavę išskirtinę galimybę dirstelėti ir į asmeninę šeimos erdvę antrajame rezidencijos aukšte galėjome apžiūrėti ir įspūdingų tradicinių Azerbaidžano lėlių kolekciją. „Gal todėl, kad buvau pirma ambasadorė moteris, visi man dovanojo šias rankų darbo lėles“, - kalbėjo ponia Anne.
Kalbant apie dovanas, gautas Lietuvoje, ambasadorė pasakojo, kad dažniausiai tai būna knygos apie šalį arba smulkios dovanėlės: gėlės, vynas, saldainiai bei, žinoma, medus. Tačiau yra viena dovana, kuria moteris labai didžiuojasi: „Būtinai namo parsivešiu šį rankų darbo geležinį riterį – man jį pagamino 16-metis lietuvis mokinukas, dalyvavęs mainų programoje ir mokęsis Vašingtone.“
Namai - atviri svečiams
Rezidencija nuolat sulaukia daugybės įvairių lankytojų – nuo moksleivių (JAV ambasados vykdo moksleivių ir studentų mainų programas) iki aukščiausių pareigūnų. „Hillary Clinton pirmą kartą čia taip patiko, kad ji sugrįžo dar kartą“, - šypsojosi ambasadorė.
Jie su vyru pasakojo, kad bene dažniausi svečiai jų namuose – įvairūs valstybės pareigūnai ir kariškiai, nes JAV palaiko glaudžius santykius su Lietuvos karyba. Užsibuvusių svečių patogumui čia pat kieme įrengtas jaukus nedidelis svečių namelis.
Vis dėlto svarbiausi yra šventiniai priėmimai – kasmet per Velykas ir Kalėdas, be oficialių renginių, vyksta ir uždari, vadinamosios „ambasados šeimos“ vakarėliai su kalėdiniais elfais ir kitais linksmais atributais. Neretai per didžiąsias šventes, o ypač liepos 4-ąją, minint JAV nepriklausomybės dieną, namas pasidaro per ankštas 700 svečių, tad sode pastatoma milžiniška palapinė.
Didžiulės pagalbininkės namuose yra ne tik šeimininkės, galinčios paruošti bet kokios šalies virtuvės patiekalų, bet ir sodininkai. Rima ir Saulius prižiūri tiek rezidencijos, tiek ir pačios ambasados aplinką. Žymiojo kukurūzų labirinto kūrėjas Saulius šias daržoves kartu su moliūgais ir įvairiais prieskoniais augina ir ambasadorės darželyje.
Visiems prieinama biblioteka
Atvira pasauliui yra ne tik rezidencija, bet ir pati ambasada. Kalbant apie Amerikos buveinę Lietuvoje, nevalia nepaminėti ir vienos ypatingos erdvės, kurioje leidžiama apsilankyti visiems norintiems, – išskirtinės bibliotekos.
Iš tiesų ant Tauro kalno įsikūrusiame ambasados „miestelyje“ kiekvienas gali užeiti į biblioteką – ne tik jaukioje aplinkoje paskaityti amerikietiškų knygų ar pažiūrėti filmų, bet ir visa tai parsinešti namo. Rinktis tikrai yra iš ko: nuo mokslinės iki grožinės literatūros klasikos, nuo analitinių iki mados žurnalų. Asortimentas nuolat pildomas, o jei ko nors nerandate, visuomet galite pateikti rekomendaciją.
Lankytojai taip pat gali džiaugtis gausia filmų kolekcija – bibliotekoje organizuojami filmų vakarai. Viskas, ko reikia, – užsiregistruoti, ateiti ir mėgautis filmu su spragėsiais. Ypatingos popietės skirtos vaikams - ambasadoje rodomi jiems skirti filmai ar skaitomos vaikiškos knygutės. Patys mažiausieji neretai čia pirmą kartą išgirsta anglų kalbą, o gerai praleistas laikas garantuotas.
