Dėl miestuose po studijų užsilikusių ir darbo nerandančių jaunuolių džiaugiasi tik darbdaviai – pasiūlius darbą specialistui, prie durų išsirikiuoja pretendentų eilės. Kita vertus, ar dėl tokių dalykų kalti vien studentai, ar tai yra įsisenėjusi sistemos bėda?
Studentų pasirengimas - nepatenkinamas
Iš absolventų su aukštuoju išsilavinimu šių metų rugsėjo pirmąją darbo biržos koridoriuose pasitiko daugiausia teisininkų, verslo vadybininkų, ekonomistų, buhalterių, administratorių, socialinių darbuotojų. Situaciją kiek taiso tai, kad šios specialybės nebesutraukia tiek norinčiųjų, kaip anksčiau, o populiarėja paklausios inžinerijos ir informatikos programos. Tačiau ir paklausią programą baigęs studentas ne visuomet įtiks darbdaviui.
2010 m. Eurobarometro atliktos apklausos metu net 32 proc. šalies darbdavių nebuvo patenkinti aukštųjų universitetų auklėtinių įgytomis žiniomis bei darbui reikalingais įgūdžiais. Tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis 8 proc. vidurkį. Anot darbdavių, studentams labiausiai trūksta profesinių įgūdžių, o taip pat – analitinių problemų sprendimo, planavimo ir organizavimo, darbo komandoje žinių.
Žinias turėtų suteikti mokymo įstaigos, kurioms taip pat dažnai žyra kritikos strėlės dėl prasto ir neadekvataus specialistų rengimo. Kiek mažesnis nedarbas šiuo metu yra tik Klaipėdos rajone. Portalui lrytas.lt Klaipėdos universiteto rektorius Vaidutis Laurėnas teigė, kad neketina prisiimti visų nuopelnų dėl tokių rodiklių, tačiau pripažino, kad stengiasi prisitaikyti prie verslo poreikių.
„Nenoriu girtis, kad čia Klaipėdos universitetas yra didžiausi šaunuoliai. Tiesiog kažkur atsivėrė darbo rinka. Kartais gali paruošti patį geriausią darbo specialistą, bet jei nėra poreikio, tai ir stovės darbo biržoje, jei darbo vietų nėra“, - sakė rektorius, kartu pažymėdamas, kad Klaipėdos universitetas yra orientuotas į verslo poreikius.
„Pastaruoju metu, pavyzdžiui su „Vakarų laivų gamykla“ bendradarbiaujam. Jos vadovas Arnoldas Šileika pats sėdėjo su pieštuku – įsivaizduokit, tokios įmonės direktorius - ir padėjo sukurti programą, sako, va čia reikia, kad žinotų studentai tą ir tą technologiją, detales piešė. Kasmet jie bent 10 žmonių pasiima į savo įmonę iš su laivų statyba ir inžinerija susijusių programų“, - pasakojo V. Laurėnas.
6,5 tūkst. studentų turinčiam universitetui svarbu orientuotis į nišinius poreikius, kuriuos galima užpildyti. Taip Klaipėdoje atsirado ir slaugos specialistų ruošimas – atrodo, kad profesija gana paprasta, tačiau jos specialistų poreikis nuolat jaučiamas ir absolventai nesunkiai randa darbą visoje Lietuvoje.
Kaip didžiausias bėdas, šiuo metu ėdančias mūsų švietimo sistemą, rektorius įvardijo mažus atlyginimus, valdžios nepastovumą švietimo srityje ir populiarumo besivaikančius universitetus.
„Aukščiausios kvalifikacijos specialistų Lietuvoje trūksta. Normalų specialistą paruoši Lietuvoje, o normalaus atlyginimo jis negauna. Tai ir išvažiuoja. Studijų reformą kažką pakeitė, kažko nepakeitė. Negali sakyti, kad ji nesėkminga. Tiesiog kai kuriuos dalykus ji pajudino, pagerino, o kai kuriuos sugadino“, - svarstė V. Laurėnas.
„Nesu šalininkas tokios praktikos, kai prie studijų programos prirašo kokį nors žodelytį, kurio reikia ieškoti tarptautinių žodžių žodyne, ir ta programa iškart populiari tampa, bet įsidarbint žmonės tai taip sėkmingai negali“, - pigų populiarumo vaikymąsi kritikavo rektorius.
Specialistas: „Atlyginimai skatina ekonominę migraciją“
Darbo ir socialinių tyrimų instituo darbuotojas Arūnas Pocius teigė, kad nepaisant studijų programos (ne)populiarumo, vis tiek geriau ieškoti darbo turint diplomą kišenėje, o dėl didesnio nedarbo miestuose studentų kaltinti jis nelinkęs.
„Galbūt studentų skaičius yra su tuo susijęs, bet pagrindinis dalykas yra darbo vietų stoka. Vilnius darbo išteklius susitraukia ir iš aplinkinių rajonų – Trakų, Elektrėnų. Tai yra traukos centras. Tačiau reiktų pažymėti, kad galimybės įsidarbinti miestuose yra gerokai lengvesnės nei regionuose. Aišku, miestuose nedarbą tai didina. Regionas jauniems specialistams nėra labai patrauklu, taigi ten, kur jų labiau reikia, jų paprasčiausiai nėra. Turėtų būti kažkokie svertai, kad skatintų jaunus žmones dirbti regione“, - svarstė A. Pocius.
Specialisto nuomone, visi ilgainiui gali įsilieti į darbo rinką (išskyrus vadybininkus ir socialinių mokslų atstovus), tačiau po ilgų paieškų rastas darbas dažnai nuvilia menku atlyginimu, kuris skatina ekonominę migraciją.
Žinoma, kalbant apie nusivylimą atlyginimais reiktų nepamiršti, kad studentai neadekvačiai įsivaizduoja savo būsimą atlyginimą. Kaip jau rašė portalas lrytas.lt, dažnas pirmakursis tikisi bent 2,2 tūkst. litų atlyginimo baigus studijas, o mažiau kaip už 1 tūkst. litų atsisakytų dirbti trečdalis studentų.
