Vilniaus AVMI pradėjo tikrinti įmones, kuriose pernai ir šiemet vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnis nei 800 Lt, o didelė dalis darbuotojų dirbo ne visą darbo dieną. Didžiausias tokių įtarimų šešėlis krinta ant statybų, automobilių remonto, mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių.
Pasak Vilniaus AVMI viršininko Mariaus Žemgulio, turint mintyje, kad bedarbio pašalpa šiandien siekia 650 Lt, o maksimali socialinė išmoka 350 Lt, įmonių savininkų pasiteisinimai, esą darbuotojai mielai dirba už mažesnę nei 400 Lt mėnesinę algą, neįtikina. „Sveika nuovoka leidžia įtarti, kad tokiose įmonėse fiksuojamos ne visos pajamos, daromi darbo laiko apskaitos pažeidimai“, - sako M. Žemgulis.
Įtariamų įmonių vadovai jau kviečiami į apklausas, kuriose dalyvauja ne tik VMI, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) bei Valstybinės darbo inspekcijos atstovai. Mokesčių mokėtojai, kurie nenorės tinkamai vykdyti mokestinių prievolių, sulauks papildomų kontrolės veiksmų ir drausminimo priemonių.
Vilniaus AVMI praneša, kad vienai Vilniaus apskrityje įregistruotai statybų įmonei patikrinimo metu apskaičiuota 202 418 Lt nesumokėtų mokesčių, baudų ir delspinigių. Net 16 statybininkų prisipažino atlyginimų dalį gaudavę vokeliuose. Be to, darbdavys statybų aikštelės darbininkams fiksuodavo pravaikštas, apie kurias jie sakėsi nieko nežinoję. Vilniaus AVMI specialistai šios įmonės veikla susidomėjo palyginę Statistikos departamento duomenis su oficialiai teikiama informacija apie darbuotojų atlyginimus. Įmonės deklaruojamų ir Lietuvos statybos bendrovių darbuotojų atlyginimų vidurkis skyrėsi net penkis kartus.
„Jei griežtų VMI perspėjimų, kaip ir Vilniaus taksi įmonių atveju, girdėti nenorima, nuolaidžiavimo tikėtis neverta“, - perspėja Vilniaus AVMI viršininkas.
Patikrinus Vilniaus taksi ir mikroautobusais keleivius vežančias įmones apskaičiuota daugiau kaip 2 mln. Lt nesumokėtų mokesčių ir baudų.
