Ūkininkams, kurių laukus vagoja apleisti melioracijos grioviai, vis dar tiesiama pagalbos ranka. Jiems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos”.
Žemės ūkio ministerijos sprendimu paraiškų pagal šią priemonę rinkimo laikas pratęstas geru mėnesiu. Jų bus laukiama iki spalio 31-osios.
Mat dar nedaug ūkininkų, spaudžiami derliaus nuėmimo rūpesčių, kreipėsi dėl paramos. Kol kas paraiškas jie teikia vangiai. Vieni tam neturi laiko, kiti stebi, kaip toliau seksis tiems, kurie ryžosi sutvarkyti griovius.
Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojų patirtis liudija ir tai, kad žemdirbiai paraiškas apskritai suskumba teikti senkant jų rinkimo laikui.
Kadangi jas parengti padeda savivaldybių melioracijos specialistai, pastariesiems taip pat tenka nertis iš kailio, kad tik laiku suspėtų sutvarkyti būtinus paraiškų dokumentus.
Todėl žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius prašo ūkininkų nelaukti paskutinės dienos ir talkinamiems savivaldybių melioracijos specialistų kuo skubiau teikti paraiškas melioracijos grioviams tvarkyti.
Bendrovės sukasi greičiau
Šiuo metu daugiausia paraiškų pateikta Panevėžio, Pasvalio, Kauno rajonuose. O suvalkiečiai snūduriuoja: Marijampolės apskrities ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nepateikė nė vienos paraiškos.
Pasvalio rajono laukus vagoja per 1300 kilometrų melioracijos griovių. Šio rajono ūkininkai taip pat mindžikuoja ir šiuo metu tik vienas jų – Aurimas Garlauskas yra pateikęs paraišką dėl paramos. Jo laukus kerta apie 7,5 kilometro melioracijos griovių.
Tačiau šiame rajone ledus jau pralaužė trys žemės ūkio bendrovės. Dviem jų – bendrovėms „Pasvagra” ir „Vaškai” – grioviams sutvarkyti numatyta maždaug po 49 tūkst litų paramos.
Didžiausia galima parama yra 50 tūkst. litų. Tad maždaug tokio dydžio išlaidų sąmata – 49 958 litai – patvirtinta šio rajono bendrovei „Vikebas”.
„Pavieniai ūkininkai daug sunkiau apsisprendžia nei bendrovės. Nors ir važiavome į seniūnijas, ir agitavome, ir visiems, kurie tik kreipėsi, suteikėme išsamios informacijos, smulkieji ūkininkai prašyti paramos nesiryžo”, – sakė Pasvalio rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kuodis.
Jie neturi samdomų darbuotojų, tad būgštauja, kad patys neiškuops medžiais ir žole apžėlusių griovių.
„Norint viską gerai sutvarkyti, reikia ir specialios technikos, bent jau krūmapjovės. Juk kirvuku krūmų neiškirsi.
Todėl smulkesni žemdirbiai pasidomėjo, paklausinėjo, pasvarstė, bet pas mus nebegrįžo”, – sakė V.Kuodis.
Taisyklės – švelnesnės
Anot pašnekovo, pavasarį, kai buvo pirmąkart renkamos paraiškos melioracijos grioviams sutvarkyti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos minėtą priemonę, taisyklės dar buvo gana griežtos.
Žemdirbiams ne prie širdies buvo reikalavimas ne tik išvalyti griovių šlaitus, bet visa tai, kas nukirsta ir nupjauta, iš jų išnešti.
Anot V.Kuodžio, jei iš karto taisyklėse būtų buvusi nuostata, kad galima žolę susmulkinti ir palikti, galbūt ir tų norinčių būtų atsiradę daugiau. Dabar taisyklės jau pakeistos, tokio reikalavimo neliko, todėl viliamasi, kad ir ūkininkai nebetrypčios vietoje.
Daug bėdų grioviuose
„Mūsų įmonė buvo įkūrusi porą žemės savininkų asociacijų, turėjome parengę projektą melioracijos sistemoms renovuoti.
Kai jas pajudinome, supratome, kad didžiausios bėdos prasideda magistraliniuose grioviuose, kur žolė, dažniausiai – dirviniai asiūkliai, būna užkimšusi vandens rinktuvų žiotis”, – sakė bendrovės „Pasvagra” vadybininkas Nerijus Šumskis.
„Pasvagros” dirbami laukai užima 2600 hektarų. Ir kasmet problemos, susijusios su neveikiančia laukų drenavimo sistema, tampa vis sunkesnės. Kai kuriose įdubose vanduo neišdžiūsta net vasarą. Todėl bendrovė praranda ir dalį derliaus, o kartu – ir pajamų.
Pasak N.Šumskio, šiemet, atsiradus galimybei gauti paramos melioracijos grioviams sutvarkyti, net nekilo abejonių, kad reikia teikti paraišką. Tai padariusi bendrovė nelaukė, bus ar ne jai pritarta, ir įdarbino du žmones grioviams išvalyti.
„Vis tiek privalėjome tai daryti”, – pridūrė N.Šumskis.
Nors bendrovei suteikta didžiausia galima parama, jos tepakaks tik maždaug trečdaliui griovių išvalyti. Todėl jei tik atsiras galimybių, paraišką likusiems grioviams tvarkyti „Pasvagra” teiks ir kitąmet.
Pasak 500 hektarų žemės dirbančio ūkininko A.Garlausko, jis – vienas tų žemės savininkų, kurie priklauso „Pasvagros” įkurtai asociacijai. Todėl puikiai žinojo, kad visų žemės drenavimo problemų ištakos – užakę melioracijos grioviai.
„Griovių valymas – būtiniausių darbų eilės gale. Jų imsimės žiemą, kai bus galima lengviau ištempti grioviuose iškirstus krūmus. Darbininkų samdyti neketiname. Viską darysime patys”, – sakė A.Garlauskas.
Darbų daug, bet jie – lengvesni
Vaidas Vitukynas
Žemės ūkio ministerijos Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas
„Atsižvelgus į tai, kad ūkininkai per derliaus nuėmimą yra labai užsiėmę, nuspręsta dar kartą pratęsti paraiškų rinkimą melioracijos grioviams tvarkyti. Jų bus laukiama ne iki rugsėjo pabaigos, kaip planuota, bet iki spalio 31 d.
Rengiantis šiuo metu vykstančiam paraiškų rinkimui buvo įvertinta pirmojo etapo, vykusio iki liepos 10 dienos, patirtis. Atsižvelgiant į ūkininkų pageidavimus buvo supaprastintos paramos taisyklės.
Vienas svarbiausių pokyčių – nebereikia pateikti žemės nuosavybės dokumentų. Pakanka rašytinio savivaldybės sutikimo. Kitas pakeitimas susijęs su griovių priežiūra. Jis numato, kad žolę galima susmulkinti ir palikti šlaituose. Tinkamos kompensuoti išlaidos bus ir tos, kurių prireiks augalams iš griovio dugno išvalyti.
Dar vienas palengvinimas – nebereikia atsiklausti ir gretimų žemės sklypų savininkų valios.
Kiekvienos savivaldybės žemės ūkio skyriuose dirba melioracijos specialistai. Norint pateikti paraišką paramai gauti pirmiausia reikia kreiptis į juos. Jie, įvertinę griovio būklę, sudaro jam išvalyti būtinų darbų sąmatą ir parengia žemės sklypo, kurį kerta griovys, žemėlapį. Pagal sąmatą nustatomas ir paramos dydis.
Paprastai skaičiuojama, kad 1 kilometras griovio – abu jo šlaitai – prilygsta 1 hektaro plotui. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos” gali būti skiriama tik tuomet, jeigu griovys užima ne mažiau kaip 1 hektarą.
Ūkininkui, kuris naudosis parama melioracijos grioviams tvarkyti, penkerius metus mokama po 500 litų už 1 km prižiūrimo griovio. Šiek tiek daugiau – 518 litų paramos bus skiriama, jeigu šlaituose nušienauta žolė bus išgrėbta ir išvežta.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę melioracijos grioviams tvarkyti šiemet skirta 10 mln. litų. Dar kita tiek pinigų numatyta 2013-iesiems.”
(Parengta bendradarbiaujant su ŽŪM, Užs. Nr. 12K615-20)
